Elektroniniame dienyne pamatytas prastas pažymys tėvams gali kelti nerimą ir susierzinimą. Natūraliai kyla noras kuo greičiau išsiaiškinti, kas nutiko ir paskatinti vaiką labiau stengtis. Vis dėlto tokie pokalbiai ne visada malonūs: kartais vaikas gali užsisklęsti, supykti, imti gintis. Kaip apie mokymosi pasiekimus kalbėti taikiai ir padėti vaikui išspręsti kilusius iššūkius, pataria Vaiko teisių linijos konsultantė, vaiko teisių gynėja Aistė Kalėdaitė.
Daugiau informacijos – Vaiko teisių TV.
Į Vaiko teisių liniją besikreipiantys vaikai neretai pasakoja apie įvairius sunkumus, su kuriais susiduria mokykloje – nuo nesutarimų su mokytojais ar sunkiai suprantamų užduočių iki patyčių ir kitų nemalonių patirčių. Apie tai vaikams kartais sunku papasakoti artimiausiems žmonėms, ypač jei kartą jau kreipėsi pagalbos, bet pasijuto neišgirstas.
Neretai dėl tokių ar panašių sunkumų, gali suprastėti ir vaiko pažymiai. Todėl vaiko teisių gynėja Aistė Kalėdaitė primena, kad už suprastėjusių prastesnių mokymosi rezultatų gali slypėti įvairūs vaiko išgyvenimai, apie kuriuos jis neranda drąsos papasakoti.
Pirmiausia – išklausyti, tada ieškoti sprendimo
„Kad pokalbis su vaiku apie jo pažymius neperaugtų į pyktį, geriau pradėti kalbėtis be išankstinių nusistatymų. Svarbu atminti, kad klausimai „kodėl“ neretais atvejais skamba kaip kaltinimai, o tai gali sukelti priešiškumą. Todėl patariu vengti tokių klausimų kaip: „Kodėl tavo pažymiai prasti?“ ar „Kodėl nesimokai?“ – sako vaiko teisių gynėja.
Anot pašnekovės, pirmasis pokalbis apie prastą pažymį nebūtinai turi prasidėti nuo paties pažymio. Užuot skubėjus ieškoti priežasties, galima pasidomėti, kaip apskritai vaikui sekasi mokykloje: kaip atrodo jo diena, kaip jis jaučiasi, kaip sutaria su bendraklasiais, ar yra dalykų, kurių mokytis sunku.
Kartais vaikui lengviau atsiverti tuomet, kai suaugęs pirmiausia parodo, kad nori suprasti, o ne iš karto ieško sprendimo. Nuoširdus susidomėjimas vaiko diena ir savijauta gali padėti pastebėti tai, ko nematyti elektroniniame dienyne. Sužinojus tikrąją sunkumų priežastį galima kartu pagalvoti, kokios pagalbos vaikui reikėtų: galbūt pasikalbėti su mokytoju, klasės vadovu, mokyklos psichologu.
Kai mokykloje sunku, svarbu žinoti, į ką kreiptis
Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį ir į kitą pokalbio pusę – vaikui svarbu žinoti, kad mokykloje patiriami sunkumai nėra tai, ką jis turi išgyventi vienas. Jei pamokoje kažkas neaišku, galima paprašyti mokytojo pagalbos po pamokos. Jei bendraamžių elgesys skaudina, apie tai verta pasakyti tėvams ar kitam patikimam suaugusiajam.
„Vaikams noriu patarti: kartu įveikti iššūkius – lengviau. Tad drąsiai dalinkis savo jausmais su suaugusiaisiais. Jei kažkas iš tavęs šaiposi, nebijok apie tai papasakoti tėvams. Gali pasakyti: „Man skaudu, nes mokykloje iš manęs juokiasi, todėl nenoriu eiti į pamokas.“ Žinodami apie tai, kaip jautiesi, tėvai galės geriau tave suprasti ir tau padėti“, – sako vaiko teisių gynėja A. Kalėdaitė.
Taip pat vienas iš pagalbos būdų tiek vaikams, tiek tėvams – emocinės paramos linijos. Jos gali padėti atrasti naujų įžvalgų esamoje situacijoje. Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai svarbu būti išklausytam ir pasikalbėti apie sunkumus „čia ir dabar“.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
