Antikos filosofas Platonas idealią demokratinę valstybę skirstė į tris pagrindinius sluoksnius – aukščiausiasis (tautos vadai – filosofai auklėtojai), vidurinysis (valstybės gynėjai kariai) ir darbštusis (amatininkai, žemdirbiai). Anot Platono, valstybė išsigimsta, kai ją ima valdyti tamsūs turtuoliai (oligarchai) arba karo vadai pradeda kištis į šalies ūkinį gyvenimą. Kaip Lietuvoje – 2008 m. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas įsakė nebešaukti jaunimo į kariuomenę, o 2015 m. tas pats J. Olekas ne valstybės įstatymais, bet savo įsakymais nustatinėja karinės prievolės lengvatas ir išimtis.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti ES teisės žinovai tvirtina – Europos Komisija galėtų nubausti Lietuvą dėl europinių pinigų švaistymo, jeigu lietuvių jaunieji ūkininkai, kuriems Europos Sąjunga suteikė lėšų įsikurti ar modernizuoti ūkius, užuot statę karvides ir sėję kviečius 9 mėnesius „ars“ karinių pratybų laukuose. O jaunieji ūkininkai baiminasi, kad nuo ūkio darbų karinės valdininkijos atitrauktas šauktinis gali susilaukti valdžios baudų, kaimynų skundų ir ugniagesių dėmesio dėl neprižiūrimos, nenušienautos, sausomis, peraugusiomis piktžolėmis apžėlusios žemės.
Nesuprantama aritmetika
„Jeigu jaunuolis lieka kaime, Lietuvai be galo didelė nauda. Lietuvoje dabar vos 13 proc. jaunųjų ūkininkų. Reikia džiaugtis kiekvienu entuziastu idealistu, norinčiu pratęsti tūkstantmetę Lietuvos žemdirbystės tradiciją. Kas jau kas, bet jaunieji ūkininkai tikrai turi teisę tikėtis, kad pradinė privalomoji karo tarnyba jiems bus atidėta“, – „Ūkininko patarėjui“ karštai įrodinėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Jį stebina keistoka Krašto apsaugos ministerijos „aritmetika“.
„Šiemet iš viso reikės 3,5 tūkst. šauktinių. Į kariuomenę pasiprašė apie 2 tūkst. savanorių. Telieka visoje Lietuvoje surasti tūkstantį šaukiamojo amžiaus žmonių. Ar būtina dar ir jaunajam ūkininkui, kuriam rūpesčių, įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Europos Komisijai – per akis, užkrauti ant pečių sunkią karinės amunicijos kuprinę ir įbrukti automatinį šautuvą?“ – retoriškai klausė V. Buivydas.
Sėdėdamas kareivinėse, galvos apie ūkį
Kažkada labai populiaraus lenkų TV serialo „Keturi tankistai ir šuo“ veikėjas, kaimietis tanko šaulys-radistas Tomaszas Czereśniakas prajuokino savo draugus, kai prie tanko pririšo Prūsijos „Schwarzer Forsto“ rūmuose aptiktą pabėgusių vokiečių paliktą karvę, ir supykdė įgulos vadą Janą Kosą, paprašęs į Berlyną važiuoti lėčiau. Tanką lydėjusio sunkvežimio vairuotojas kapralas Franciszekas Wichura nusišaipė, kad „margei trečiasis greitis neveikia“. Ir nė vienas miestietis kareivis nesuprato Lenkijos liaudies kariuomenės eilinio T. Czereśniako pasiteisinimo: „Karvei pienas bėga į spenius, tešmuo brinksta…“
Pasak V. Buivydo, 9 mėnesius sėdėdamas Lietuvos kareivinėse, kamuojamas neramių minčių apie savo ūkio reikalus, jaunasis ūkininkas negalėtų įgyvendinti prisiimto verslo plano, privalėtų grąžinti didžiules europinės paramos lėšas.
Už skolą teks atidirbti užsienyje
„Įsikūrė kaime, pasinaudojęs ES struktūriniais fondais už 40 tūkst. Eur nusipirko šiuolaikinį galingą traktorių, bet štai pašaukiamas į kariuomenę. Kas toliau? Jaunasis ūkininkas privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) gautus pinigus, bankrutuoja ir visiškai morališkai sužlugdomas. Bet skola niekur nedingsta – nelaimėliui teks uždarbiauti užsienyje, kad atsiskaitytų su ES paramos administratoriais. Būkite tikri – valstybė, teisingiau, NMA tuos pinigus išsireikalaus“, – nė neabejojo V. Buivydas.
Nemalonumai po vieną nevaikšto
Anot LJŪJS vicepirmininko, ūkininkavusiam šauktiniui grėstų ir kitų didelių nemalonumų. „Beveik metus nedirbant žemės ji apeitų piktžolėmis. Už apleistus, blogos agrarinės būklės plotus iš pradžių grėstų administracinės baudos, vėliau kaimynai imtų skųstis, reikalautų kompensuoti patirtą žalą – vėjas iš neprižiūrimo lauko išnešiotų piktžolių sėklas ir į gretimas valdas. Prisikabintų ugniagesiai: nešienauta pieva – kaip parako statinė, nuo menkiausios kibirkštėlės sausa žole ugnis plinta žaibiškai“, – perspėjo vienas iš Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos įkūrėjų V. Buivydas. Kai kurie šios organizacijos nariai pateko į šauktinių loteriją.
Konstitucinis lygiateisiškumo principas
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tvirtina, kad pašaukti į kariuomenę ES investicinės paramos gavėjai ne tik patys negalėtų nustatytu laiku įvykdyti įsipareigojimų Briuseliui ir turėtų likviduoti ūkius, bet ir Lietuva susilauktų ES sankcijų.
„Kiekvieno šauktinio istorija gali būti skirtinga. Tiksliai negaliu pacituoti, kaip ES paramos gavėjų atsakomybę apibrėžia ES teisės aktai, bet jauniesiems ūkininkams, su ginklu rankose atliekantiems konstitucinę pareigą valstybei, bent devyniais mėnesiais turėtų būti pratęstas laikas pasiekti rezultatus, nurodytus verslo planuose, finansuojamuose iš ES struktūrinių fondų. Bendrijos narės sprendžia pačios, o Europos Komisija į tai nesikiša“, – „ŪP“ aiškino Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Petras Ragauskas.
Tačiau, P. Ragausko nuomone, vien kaimo naujakuriams suteikti tokią išlygą neteisinga. „Juk miesto verslininkai (nebūtinai jauni) irgi kreipiasi ES paramos. Karinė tarnyba gali sujaukti ir visus jų numatytus darbus. Be to, neteko girdėti, kad valdžia jau nusprendė, kaip padės kariams naujokams, kuriems bankai skolino pinigų būstams įsigyti. Visus šiuos atvejus reikia spręsti kompleksiškai, kad nebūtų paneigtas konstitucinis lygiateisiškumo principas“, – samprotavo P. Ragauskas.
Paramos sąlygos skiriasi
Anot Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Karolio Dieninio, jeigu ES paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų, jis privalo grąžinti suteiktas lėšas. „Kai jaunajam ūkininkui kokios nors priežastys (karo tarnyba ir panašiai) sutrukdo įgyvendinti investicinius projektus, Lietuvai pagal ES teisės aktus tektų išieškoti europines lėšas iš šauktinio“, – „ŪP“ trumpai atsakė K. Dieninis. Vis dėlto, K. Dieninio manymu, paramos sąlygos nevienodos, todėl negalima kategoriškai tvirtinti, kad valstybės įstaigos, paramos administratoriai, bankai būtinai stengtųsi sužlugdyti kariuomenėje tarnaujančius jaunuosius ūkininkus.
Karo tarnyba – ne stichinis reiškinys
Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Teisės departamento direktoriaus Andriaus Burlėgos, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) paramos besikuriantiems jauniesiems ūkininkams taisyklės įpareigoja pareiškėją pradėti įgyvendinti verslo planą per 9 mėnesius nuo to laiko, kai paraiška buvo patvirtinta. „Peršasi išvada, kad pašauktas į kariuomenę ūkininkas negalės to padaryti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Burlėga. Pasak jo, taisyklių 53 punktas perspėja apie Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos sankcijas nepareigingiems paramos gavėjams (parama gali būti sumažinta, sustabdyta, nutraukta, reikalaujant grąžinti visus išmokėtus pinigus arba dalį sumos, o ūkininko galimybės teikti paraiškas – suvaržytos). „Nuobaudų pavyktų išvengti įrodžius, kad KPP taisyklių laikytis sutrukdė nenugalima jėga (force majeure). Labai abejotina, ar privalomąją pradinę karo tarnybą galima vadinti tokiu „nenuspėjamu įvykiu“, – aiškino A. Burlėga.
Valstybės biudžetas irgi patirs nuostolių
„Ir Lietuvos Respublika dėl nemokaus ES paramos gavėjo rizikuoja užsikrauti finansinę naštą“, – susirūpinęs ŽŪM Teisės departamento direktorius A. Burlėga, atliekantis ir ministerijos kanclerio funkcijas. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1306/2013 bei 1310/2013 rūstūs: jeigu įsipareigojimų nepaisęs gavėjas pareikalavus atsiskaityti nesugrąžina suteiktų lėšų per ketverius (kai lėšų išieškojimo byla pasiekė Lietuvos teismus – per aštuonerius) metus, finansinius padarinius perpus dalijasi Lietuva ir ES. „Be to, iš Lietuvos valstybės biudžeto reikėtų padengti bendrojo finansavimo skolos dalį“, – pridūrė ŽŪM pagrindinis teisininkas.
Kolegialus nutarimas – kokybiškesnis
Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas P. Ragauskas stebisi, kad karo tarnybos išlygas nustato krašto apsaugos ministras, skelbdamas ir taisydamas savo įsakymus. „Konstitucinis Teismas nedviprasmiškai išaiškino, kad konstitucinių pareigų, žmogaus teisių išimtys, esminės sąlygos nurodomos įstatymuose, o ne papildomai įrašomos į poįstatyminius aktus“, – priminė P. Ragauskas. Jo nuomone, kuo daugiau institucijų parengia teisės aktą, tuo jis stipresnis, skaidresnis. „Vyriausybės nutarimas visai kitoks, kokybiškesnis, nes yra kolegialus, jį rengti įtraukiama daugiau ministerijų, išgirstama įvairesnių požiūrių, gerokai mažiau galimybių suklysti, o ir jokia ministerija negali reikalauti, kad pirmiausia būtų pildomi jos pageidavimai“, – įvairių teisės aktų galią palygino teisininkas P. Ragauskas.
Ministrų akistata
„Tolesni mano veiksmai priklausys nuo pokalbių su krašto apsaugos ministru“, – „ŪP“ užsiminė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė, ne kartą prašiusi Krašto apsaugos ministerijos atsižvelgti į sudėtingą jaunųjų ūkininkų padėtį. (V. Baltraitienė ir J. Olekas akis į akį susitiko vakar, kai vyko ministrų kabineto posėdis – red. past.). Ministrė nei paneigė, nei patvirtino, kad Seimo posėdžių sekretoriate gali būti įregistruotos Karo prievolės ir Ūkininko ūkio įstatymų pataisos.
Įstatymų keisti nereikės?
Iki 2011 m. Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis leido privalomąją pradinę karo ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atidėti šauktiniui, jei jis ūkininko šeimoje yra vienintelis darbingas vyras, 26 straipsnio 3 dalis ūkininkus, jų šeimų narius, žemės ūkio specialistus (atsargos karo prievolininkus) per sėją, šienapjūtę ir nuimant derlių atleido nuo eilinių karinių mokymų (pratybų), o dar 2010–aisiais pagal Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį vienintelis darbingas ūkininko partneris nebuvo šaukiamas atlikti karinės prievolės. V. Baltraitienė pageidauja, kad Krašto apsaugos ministerija įsiklausytų į Žemės ūkio ministerijos, Ūkininkų sąjungos nuomonę dėl lengvatų karo prievolininkams aprašo. „Tada gal nereikėtų keisti įstatymų“, – svarstė ministrė V. Baltraitienė.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas
