Pastarosiomis dienomis visuomenę sukrėtė du moksleivių išpuoliai šalies ugdymo įstaigose. Natūralu, kad suaugusieji nerimauja dėl savo vaikų saugumo, visgi šie įvykiai labiausiai galėjo paliesti vaikus: sužeisti jų bendraamžiai, ne vienas tapo įvykio liudininku arba išgirdęs informaciją apie tai, kas nutiko, savo mokykloje šiandien nebesijaučia saugus.
Kaip sumažinti vaikų patiriamą nerimą: vaiko teisių gynėjai dalijasi svarbiais patarimais tėvams, globėjams, mokytojams ir specialistams, dirbantiems vaiko gerovės srityje.
- Išlaikykime ramybę. Po bet kokio rezonansinio ar vaiką emociškai palietusio įvykio labai svarbu išlaikyti ramybę, padėti vaikui suprasti platesnį įvykio kontekstą, vengti kaltinimų. Ramus pokalbis, vaiko išklausymas ir jo jausmų priėmimas, padės jam nurimti.
- Kalbėkime su vaiku atvirai. Svarbu kalbėti su vaiku pagal jo amžių, raidą ir suprantamai atsakyti į visus jam kylančius klausimus bei padėti įsivardyti jausmus (baimė, pyktis, nerimas). Neužmirškime patikinti, jog suaugusieji rūpinasi jų saugumu.
- Paaiškinkime pavojingo elgesio priežastis. Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad vaiko elgesys, net ir labai pavojingas ar smurtinis dažniausiai yra signalas apie neišspręstus jo sunkumus, gali būti, kad vaikas nesulaukė tinkamos pagalbos laiku.
- Pavieniai atvejai neturi formuoti stereotipų. Vaikui svarbu suprasti, kad visi galime turėti emocinių iššūkių, tokiais atvejais būtina pasikalbėti su saugiu suaugusiuoju, o šalia vaikų esantiems svarbu visuomet išlikti dėmesingiems ir vaikui pasiekiamiems.
- Parodykime vaikui empatijos pavyzdį. Kalbėdami apie jautrų įvykį išlikime empatiški tiek nukentėjusiam, tiek ir smurtavusiam vaikui – jis taip pat yra vaikas, kuriam reikalinga pagalba, nesmerkime.
- Pasistenkime vaikui grąžinti kontrolės jausmą. Priminkime, į ką vaikas gali kreiptis, jei kyla grėsmė arba vaikas jaučiasi nesaugiai mokykloje ar viešoje vietoje.
- Nuraminkime dėl saugumo. Svarbu, jog kiekvienas vaikas žinotų, kokių veiksmų jo aplinkoje bus imamasi, kad grėsmingas įvykis neatsitiktų jo aplinkoje, kokios saugumo priemonės veikia jo mokykloje tiek prevencijos, tiek reagavimo prasme.
- Priminkime apie veikiančias saugumo priemones. Su vaikais dirbantiems specialistams dera vertinti įvykius atsakingai, aptarti juos bei peržvelgti prevencines priemones. Pavyzdžiui, ar mokykloje pakanka dėmesio kiekvienam vaikui, ypač jautresniam ar labiau impulsyviam. Apie užtikrintą saugumą informuoti moksleivius.
Svarbiausius atsakymus apie vaiką, jo balsą ir ryšio kūrimą su vaiku rasite vaiko teisių gynėjų interneto svetainės virtualioje bibliotekoje.
Apie pozityvią tėvystę, vaiko poreikius ir pagalbą susidūrus su iššūkiais žiūrėkite Vaiko teisių TV.
Kilus klausimams, konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
