Sėkmingiausia Europos Sąjungos programa „Erasmus+“ yra vienintelis stabilus ir nuolat augantis tarptautinio mobilumo finansavimo šaltinis Lietuvoje. Vien per 2017 metus Lietuvos švietimo, darbo rinkos, jaunimo projektų ir inovacijų plėtrai skirta daugiau kaip 25 mln. eurų.
2017 metai ypatingi ne tik rekordinėmis investicijomis, bet ir tuo, kad žymi „Erasmus+“ gyvavimo trisdešimtmetį. Ši tarptautinio mobilumo programa buvo sukurta siekiant didesnės Europos šalių integracijos švietimo sektoriuje. Per tris veiklos dešimtmečius programa praturtino daugiau kaip 9 mln. Europos Sąjungos piliečių gyvenimus. Lietuva tarptautinio mobilumo projektuose aktyviai dalyvauja nuo 1998 metų ir kitąmet minės programos dvidešimtmetį. „Erasmus+“ siūlomomis galimybėmis jau pasinaudojo daugiau kaip 200 000 mūsų šalies piliečių.
Nors geriausiai žinoma kaip moksleivių ir studentų mainų programa, „Erasmus+“ yra aktuali ne tik formaliojo švietimo dalyviams ir organizacijoms. Programoje dalyvauti gali ir besimokantys suaugusieji, sportininkai, jaunimo organizacijos, verslo įmonės. Projektų metu įgyjamos ir tobulinamos užsienio kalbų žinios, susipažįstama su kitomis kultūromis, darbo ir mokymosi praktikomis, užmezgami tarptautiniai ryšiai.
„Erasmus+“ veikla apima tris pagrindines kryptis – mobilumo mokymosi tikslais projektus, strateginių partnerysčių projektus ir jaunimo struktūrinio dialogo projektus. ES organizacijos kasmet gali teikti paraiškas kiekvienos krypties projektų daliniam finansavimui gauti. Lietuvoje programą „Erasmus+“ administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.
2017 metais „Erasmus+“ programa Lietuvai skyrė rekordinį finansavimą
Šiemet Europos Sąjunga „Erasmus+“ programos įgyvendinimui Lietuvoje skyrė net 25,7 mln. eurų. Dotacijoms gauti, šalyje per metus pateikta beveik 900 konkurso reikalavimus atitinkančių paraiškų.
Švietimo ir mokymo srityje 2017 metais gautos 297 paraiškos. Aukštosioms mokykloms skirtas apie 11 mln. eurų, profesinio mokymo įstaigoms – daugiau kaip 3,5 mln. eurų, bendrojo ugdymo mokykloms – apie 500 tūkst. eurų finansavimas. „Erasmus+“ programoje dalyvaujantiems moksleiviams, studentams ir švietimo įstaigų darbuotojams suteikiama galimybė įgyti mokymosi ir profesinės patirties kitoje šalyje. Lietuvoje tokio pobūdžio projektų finansavimo poreikis yra didelis ir konkurencija, teikiant paraiškas, išlieka stipri.
2017 metais svariai išaugo „Erasmus+“ jaunimo srities projektų finansavimas – lyginant su pernai, jis padidėjo 700 000 eurų ir viršijo 3,8 mln. eurų. Šios srities projektai yra nukreipti į jaunų žmonių ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumą, darbo su jaunimu stiprinimą, kitų kultūrų pažinimą, dialogą tarp jaunų žmonių ir sprendimų priėmėjų.
Per projektų veiklas pasitelkiami neformaliojo ugdymo metodai, ugdomas jaunimo pilietiškumas, sąmoningumas, skatinamas aktyvus dalyvavimas šalies demokratiniuose procesuose. Jaunimo srityje finansavimui gauti 2017 m. pateikta per 400 paraiškų.
„Šiemet įgyvendintuose projektuose įtraukta daugiau socialinės atskirties visuomenės grupių – jaunimo, turinčio mažiau galimybių ar specialiųjų poreikių. Pastebime, jog aktyviau finansavimo tarptautiniams jaunimo projektams pradėjo ieškoti organizacijos iš regionų. Išaugo ir paraiškų sėkmės rodiklis – finansuotas didesnis procentas teiktų paraiškų nei pernai, taigi reikšmingai padidėjo jaunimo projektuose dalyvaujančių asmenų bei organizacijų skaičius,“ – apibendrina Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros direktorė Guoda Lomanaitė. Šiemet jaunimo srities projektuose daugiausiai partnerių įtraukta iš Italijos, Ispanijos, Turkijos, Rumunijos ir Lenkijos.
„Erasmus+“ strateginių partnerysčių krypties projektams įgyvendinti 2017 metais skirta daugiau nei 6,5 mln. eurų. Konkursui pateiktos 156 projektų paraiškos. Programa remia intelektinių produktų ir inovacijų kūrimą per tarptautinį bendradarbiavimą ir gerosios patirties mainus.
Ryšiai stiprinami tarp švietimo, verslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Bendrais projektais siekiama mokymo ir mokymosi, darbo su jaunimu kokybės gerinimo, didesnės mokslo integracijos į ekonomikos augimą ir profesinio ugdymo orientavimo į industrijų poreikius. Geidžiamiausias partneris inovacijų srities projektuose Lietuvai yra Italija, taip pat Ispanija, Graikija ir Lenkija; gerosios praktikos mainams dažniausiai ryšiai mezgami su Turkija ir Italija.
„Erasmus+“ finansuotos paraiškos virsta inovacijomis ir mokslo pažanga
Programoje „Erasmus+“ dalyvauja visos Lietuvos aukštosios mokyklos ir didžioji dalis profesinio mokymo įstaigų. Dažniausiai jos teikia paraiškas studijų mainų programoms su užsienio universitetais bei profesinėmis mokyklomis. Tačiau Lietuva vis labiau atranda ir platesnes „Erasmus+“ galimybes. Įgyvendinami projektai, apimantys tokias sritis, kaip pilietinės visuomenės kūrimas, socialinio verslo skatinimas, modernių viešųjų įstaigų plėtra, socialinės atskirties mažinimas.
„Sėkmės istorijomis tapusių projektų dalyviai įgijo didesnes įsidarbinimo ir veiklos galimybes Lietuvoje ir svetur, praplėtė kultūrinį akiratį, išmoko naujų kalbų, geriau suvokė Europos Sąjungos pilietybę, atrado savanorystę. Naudą gavo ne tik pavieniai asmenys, bet ir organizacijos: sustiprėjo švietimo įstaigų partnerystė Europos lygmeniu, buvo paskatintos per mokslo ir verslo sinergiją gimusios inovacijos“, – teigia Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė.
Programa „Erasmus+“ kasmet auga – 2018 metams, lyginant su 2017 m., bendras Europos Sąjungos programos biudžetas išaugo 200 mln. eurų arba 8 %. Lietuvai skirtas finansavimas 2018 metams didėja net 20 %. „Tai reiškia, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, turi daugiau galimybių švietimo, inovacijų ir verslo plėtrai, integracijos į ES didinimui“, – sako Gražina Kaklauskienė.
Informaciją apie programai „Erasmus+“ skirtų paraiškų teikimo tvarką ir terminus 2018 metams galima rasti programos svetainėje: http://erasmus-plius.lt/puslapis/2018-metu-kvietimas-teikti-paraiskas-198
Švietimo mainų paramos fondo informacija
