Lietuviai valgo per daug mėsos, skubėdami ir prie kompiuterio, kas antras dantis valo kartą per dieną ar rečiau, o savimi pasitiki tik trečdalis. Tačiau miego stygiumi nesiskundžia – vidutiniškai lietuvis išmiega 7,5 val. per parą, taip pat neblogai rūpinasi viso kūno švara. Pasak Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus Rimanto Stuko, netinkami lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nesikeičia kelerius metus. Kai kurie iš jų – dar suprastėjo. Tokius gyvenimo būdo įpročius parodė vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ inicijuotas Didysis savijautos testas, kurį vos daugiau nei per mėnesį atliko 101 896 gyventojai.
„Testą atliko daugiau nei 100 tūkstančių respondentų – tai yra, vienas iš 30 šalies gyventojų. Didelis gyventojų aktyvumas parodė, kad jie nėra abejingi savo savijautai ir sveikatai. Vidutinis testą atlikusio gyventojo pažymys – 5 balai iš dešimties. Tai rodo, kad kiekvienam verta susirūpinti, ką darome netinkamai. Testo rezultatų duomenimis, lietuviai nepakankamai rūpinasi mityba, per mažai juda, turi netinkamus burnos higienos įpročius ir nepakankamai pasitiki savimi. Tai sritys, kurioms daugiau dėmesio turėtų skirti kiekvienas“, – teigia „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.
Per mažai žuvies ir vandens
Didysis savijautos testas parodė, kad jį atlikusių gyventojų mitybos piramidė išbalansuota. 4 iš 10 gyventojų (41 proc.) nurodė mėsą ir paukštieną valgantys dažnai, nors jų rekomenduojama valgyti 2-3 kartus per savaitę. O bent kelias porcijas per dieną suvalgyti rekomenduojamų produktų dauguma gyventojų vartoja retai. Pavyzdžiui, vaisius dažnai valgantys nurodė 38 proc., pieno produktus – 31 proc., pilno grūdo produktus – 18 proc., makaronus – 10 proc.
Mityboje pastebima ir teigiamų dalykų – beveik pusė testo dalyvių (47 proc.) nurodė dažnai valgantys daržoves, o 86 proc. gyventojų greito maisto skanauja retai.
Testas parodė, kad gyventojai ne tik netinkamai rūpinasi mityba, bet ir išgeria per mažai vandens. 6 iš 10 testą užpildžiusių gyventojų per parą išgeria 1 litrą vandens, t.y. dukart mažiau nei rekomenduojama moterims ir triskart mažiau nei rekomenduojama vyrams.
Netinkami ir daugumos valgymo įpročiai. Laiku ir neskubėdami valgo kiek daugiau kaip trečdalis (38 proc.), likusieji – prie kompiuterio ar televizoriaus (21 proc.), skubėdami (14 proc.), per daug (14 proc.) ir vėlai vakare (13 proc.).
„Netinkami mitybos įpročiai – įsisenėjusi šalies gyventojų problema. Netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas ir pozityvumo stokojanti emocinė savijauta turi didelės įtakos gyventojų sveikatai. Netinkamo gyvenimo būdo pasekmės juntamos ne iš karto. Žmogus gali jaustis gerai, net neįtardamas, kad pradeda vystytis netinkamos mitybos ir mažo judrumo nulemtos lėtinės ligos. Laiku pakeitus gyvenimo būdo įpročius į sveikesnius šioms lėtinėms ligoms galima užkirsti kelią“, – sako prof. R. Stukas.
Beveik pusė lietuvių dantis valo kartą per dieną
Nors lietuviai neblogai rūpinasi kūno švara, didelės dalies gyventojų burnos higienos įpročiai netinkami. Testas parodė, kad 47 proc. jį atlikusių gyventojų dantis valosi kartą per dieną ar rečiau. O papildomas priemones burnos higienai – tarpdančių siūlą ir skalavimo skystį – naudoja apie trečdalis.
Per retai lietuviai keičia ir dantų šepetėlį. Beveik pusė testo dalyvių (46 proc.) šepetėlį keičia kas pusę metų ar rečiau. Specialistai rekomenduoja naują pradėti naudoti kas 2-3 mėnesius.
Juda mažai ir nepasitikimi savimi
Miego testą atlikusiems lietuviams netrūksta. Vidutinė paros miego trukmė – 7,5 val. Tačiau judėti reikėtų daugiau. 6 iš 10 lietuvių (57 proc.) sportuoja kelis kartus per mėnesį ar rečiau, į darbą keliauja automobiliu, o darbe daugiausiai laiko praleidžia sėdėdami ar kartais pajudėdami.
Reguliariai, kelis kartus per savaitę, sportuojantys, dažniau pėsčiomis ar dviračiu keliaujantys ir darbe daug judantys ar fizinį darbą dirbantys nurodė apie ketvirtadalis gyventojų (24 proc.)
Kaip parodė „Eurovaistinės“ Didysis savijautos testas, lietuviams reikia ne tik daugiau judėti, bet ir labiau pasitikėti savimi. Visiškai savimi pasitikintys nurodė mažiau nei trečdalis testo dalyvių (28 proc.). 7 proc. savimi nepasitiki, o 65 proc. – kartais savimi abejoja.
Gyvenimo kokybę kas antras gyventojas (55 proc.) vertina vidutiniškai. 9 proc. testo dalyvių gyvenimo kokybę įvertino prastai ar blogai, o 36 proc. – gerai ir puikiai.
Motyvacija keistis – „21 dienos iššūkis“
„Didysis savijautos testas dar kartą patvirtino kelerius metus iš eilės atliekamų mokslinių tyrimų apie gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius rezultatus. Apie sveiką gyvenimo būdą kalbama daug, gyventojai supranta, ką daro negerai, tačiau situacija nesikeičia. Kodėl? Gyventojams trūksta vidinės motyvacijos keisti įpročius. Ta motyvacija turi ateiti iš šalies ir labai aiškiai parodyti, kas nutiks žmogaus organizmui bei gyvenimo kokybei, jeigu ir toliau bus maitinamasi nesveikai, mažai judama, nesirūpinama tinkama higiena“, – teigia Visuomenės sveikatos instituto direktorius.
Įvertinusi Didžiojo savijautos testo rezultatus, „Eurovaistinė“ gyventojus kvies priimti asmeninį „21 dienos iššūkį“.
„Sakoma, kad įprotis susiformuoja per 21 dieną. Norime, kad lietuviai formuotų geruosius įpročius, todėl kovo pradžioje kviesime pasirinkti norimą iššūkį ir jo laikytis. Iššūkių programą pradėsime nuo keturių, vėliau prijungsime dar keturis iššūkius. Tikimės, kad specialistų parengti patarimai, kaip sveikiau maitintis, tinkamai išsivalyti dantis, efektyvios mankštos ir odos priežiūros pamokėlės taps ta išorine motyvacija gyventi sveikiau ir jaustis geriau“, – sako Ingrida Damulienė, „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė.
Vienu metu gyventojai galės laikytis vieno iššūkio. Atsižvelgiant į testo rezultatus, jiems bus pasiūlytas vienas iš 8 iššūkių, tarp kurių – sveikos šypsenos, 7 minučių mankštos, dėmesingumo ir kiti iššūkiai.
Didysis savijautos testas parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriumi prof. Rimantu Stuku. Rezultatų analizę atliko „Spinter tyrimai“. Didysis savijautos testas (www.jauskitesgerai.lt) pradėtas vykdyti šių metų sausio pradžioje. Testą gyventojai galės atlikti neribotą laiką. Didįjį savijautos testą iki šiol atliko 101 896 lietuvių. Tai didžiųjų šalies miestų, rajoninių miestų ir miestelių bei kaimo vietovių gyventojai nuo 16 iki 56 ir daugiau metų amžiaus.
Papildoma informacija:
- Lietuviai nėra dideli smaližiai. Dažnai valgantys saldumynus nurodė 18 proc. testo dalyvių. 58 proc. saldumynus valgo retai, o 24 proc. – kartais
- Bene sveikiausiai maitinasi vilniečiai, kurie daugiau nei kitų miestų ir miestelių gyventojai valgo daržovių, pieno ir pilno grūdo produktų. Klaipėdiečiai daugiau už kitus valgo žuvies
- Laiku ir neskubėdami dažniau valgo vidutinio ir vyresnio amžiaus (vyresni nei 45 m.) testo dalyviai iš kaimo vietovių
- Prie kompiuterio ar TV dažniau valgo vilniečiai ir kauniečiai, uteniškiai labiau linkę valgyti vėlai vakare, o rajoninių miestų gyventojai neretai persivalgo
- Daugiau vandens linkę išgerti vyrai ir jauni gyventojai
- Didesnė dalis lietuvių rūpinasi rankų ir kūno švara. 90 proc. rankas plauna po tualeto, 80 proc. – prieš valgį, 76 proc. – grįžę iš lauko, 66 proc. – po bendravimo su gyvūnais, 44 proc. – prieš miegą, 27 proc. – po valgio ir 12 proc. – po rankos paspaudimo
- Dantis dažniau valo moterys ir jauni testo dalyviai, jie taip pat dažniau naudojasi skirtingomis dantų priežiūros priemonėmis bei dažniau keičia dantų šepetėlį
- 39 proc. testą atlikusių lietuvių prausiasi po dušu kiekvieną dieną, 11 proc. – du kartus per dieną ar dažniau, 38 proc. – kelis kartus per savaitę, 12 proc. – rečiau
- Ketvirtadalis (25 proc.) testo dalyvių galvą plauna dažniau, 46 proc. – kas antrą dieną, o 29 proc. – kartą per savaitę ar rečiau. Kasdien galvą dažniau plauna vyrai, kas antrą dieną – moterys
- Automobiliais dažniau keliauja 26-55 m. vyrai. Moterys, ypač vilnietės, dažniau linkusios keliauti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Jaunimas renkasi dviračius
- Aktyviausiai sportuoja Vilniaus gyventojai, o dažniau sportuoti labiausiai reikėtų moterims ir gyventojams nuo 36 m.
- Savimi pasitikintys dažniau nurodė Vilniaus, Kauno, Utenos ir Tauragės gyventojai, vyrai bei 46 m. ir vyresni testo dalyviai
- Pozityviau gyvenimo kokybę dažniau įvertino vyrai ir jauni testo dalyviai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Jie dažniau pasižymi ir gera savijauta.
