Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje kas antras žmogus turi antsvorio, o apie 20–30 proc. jų yra nutukę. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, antsvorio turinčių žmonių kasmet daugėja, o tai tiesiogiai veikia vaikų sveikatą, mat teisingos mitybos principų nesilaikantys tėvai šiuos įpročius perduoda savo atžaloms. Pasak UAB „Amber Food“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, restoranai taip pat turėtų prisidėti formuodami jaunosios kartos mitybą.
„Naujos technologijos, atrodo, palengvino maisto ruošimą, todėl galima maitintis greičiau ir paprasčiau, deja, mityba dažnu atveju tapo nevisavertė, nesubalansuota augančiam vaiko organizmui, nepakankama arba per gausi riebalų ir cukraus. Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikų maitinimosi įpročiai itin prasti, nes dauguma jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus: daržovių kartą ar kelis kartus per dieną valgo daugiau nei 22 proc. vaikų, o štai saldainių ar šokolado – daugiau nei 23 proc., torto ir pyragaičių – 7,5 proc., bulvių traškučių – 5,4 proc., o gazuotų gėrimų kasdien vartoja kas dešimtas mokinys – 10,2 proc. Formuoti tinkamus mitybos įpročius nesudėtinga, tereikia aktyvesnio tėvų įsitraukimo – maistu rūpintis ne tik pusryčių ar vakarienės metu, bet ir pasidomėti, ką vaikas valgo priešpiečiams ar pietums ne namie“, – sako UAB „Amber Food“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė.
Sveika vaikų mityba itin svarbi: valgomosios druskos perteklius gali padidinti kraujospūdį, gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio atsiradimą, o cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme – saldumynus mėgstantiems dažnai trūksta vitamino B6. Jei suvalgius 25 g cukraus jo tiekiama energija neišeikvojama, šis cukrus virsta 10 g riebalų, kurie vėliau tampa viena iš ankstyvos aterosklerozės vystymosi priežasčių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro rekomendacijomis, sveiko vaiko maistui keliami šie pagrindiniai reikalavimai:
- maiste turi būti visų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens;
- maisto medžiagų turi būti tiek, kiek reikia organizmui pagal jo amžių, lytį, sąlygas, kuriomis jis gyvena;
- maistas turi būti skanus, įvairus ir šviežias.
Deja, dažnai vaikų pusryčiai apsiriboja sumuštiniu, o pietūs – greitais užkandžiais. Pasak, L. Nikonovaitės, didžiausia bėda, kad nuolatinis tėvų skubėjimas persiduoda ir vaikams – jie priversti skubiai susikimšti į burną likusį kąsnį, sumuštinį pabaigti jau sėdėdami automobilyje ar pakeliui į mokyklą, o vėliau alkį malšinti greitais užkandžiais. O be reikalo, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuotos mitybos principų nesilaikantys vaikai vėliau kenčia dėl motorikos ir vystymosi sutrikimų ar turi sunkumų mokydamiesi, nekalbant apie kitus fizinius sveikatos sutrikimus. Jungtinėje Karalystėje leidžiamame žurnale „BMC Public Health“ (liet. „BMC Visuomenės sveikata“) publikuoti ketvirtos klasės moksleivių mitybos tyrimo duomenys rodo, kad blogiausiai mokėsi tie vaikai, kurių maisto racione trūko baltymų, taip pat – leksikos, teksto suvokimo, aritmetikos ir bendrųjų užduočių rezultatai buvo blogesni tų, kurių mityba buvo nepilnavertė.
„Gaila, kad neliko lėto valgymo kultūros, kai maistas buvo ne fiziologinių poreikių patenkintojas, o bendravimo ir mėgavimosi gyvenimu atributas. Taip pat neliko skirtumų tarp vaikų ir suaugusių raciono, nors fiziologiniai jų poreikiai gerokai skiriasi – į restoranus užsukę tėvai mėgsta vaikams patiems leisti užsisakyti norimą patiekalą, todėl mažieji dažnai kopijuoja suaugusius ir užsisako ne visai jų amžiui tinkamą maistą, – sako „Amber Food“ rinkodaros vadovė. – Pastebėję tokį vaikų įprotį, nusprendėme, kad mūsų restoranų tinklas norėtų prisidėti prie iniciatyvos ugdyti tėvelius ir jų vaikus rinktis tinkamą sveikesnį maistą – taip atsirado mūsų bendradarbiavimas su VMG komanda. Prisidėdami prie jų akcijos „Mažiau druskos, cukraus, riebalų“, sukūrėme vaikišką „Charlie pizza“ valgiaraštį su patiekalais iš VMG svetainėje esančių receptų, pritaikytų mūsų mažiesiems klientams. Jame yra daugiau augančiam organizmui būtinų produktų – grūdų košių ir termiškai neapdorotų daržovių, vištienos, varškės ir žaliųjų žirnelių kukulaičių, orkaitėje keptų varškėtukų, moliūgų sriubos ir net naminių ledų iš bananų, kurie natūraliai saldūs“.
Pasak jos, restoranai turėtų prisidėti ugdydami lėto valgymo kultūrą, kai šeima ne tik namie susėda prie bendro stalo, bendrauja tarpusavyje, padėję išmanius telefonus į šalį ir mėgaujasi subalansuotu maistu – įsiūlyti sveikesnį maistą vaikui, kai jis žaismingai pateikiamas specialiame valgiaraštyje, kur kas lengviau, todėl taip pamažu formuojami tinkami mitybos įpročiai, lemiantys vaiko raidą ir vėlesnius jo akademinius pasiekimus.
