Šįkart Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ (Kniaudiškių g. 38) svečiavosi puikiai mažiesiems žinoma vaikiškų knygų autorė bei iliustratorė, jaunosios kartos rašytoja Lina Žutautė. Tai diplomuota dailininkė, išgarsėjusi nuotaikingomis, vaikų pamėgtomis knygelėmis apie neklaužadą mergaitę Kakę Makę, „Ferdinandą ir Pū“, kurias beje pati ir iliustruoja. Linos Žutautės kūriniais džiaugiasi, herojų nuotykius seka ne tik mažieji skaitytojai iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Rusijos, Danijos, Ispanijos ir net Korėjos. Jos kūryba papuola į perkamiausių knygų sąrašus, yra įvertinta premijomis bei apdovanojimais.
L. Žutautė pasakojo vaikams, kad pirmiausia buvo dailininke, nerašė knygų. Ji yra iliustravusi G. Morkūno knygas, S. Nėries „Senelės pasaką“, lietuvių liaudies pasakų knygą „Velnių ežeras“ ir kt. O mintis sukurti išdykusią mergaitę Kakę Makę gimė, kai jos sūnui buvo 3 metai. „Jis labai nemėgo valytis dantų. Mudu sutarėme, kad kol valysis 
dantukus, aš pasakosiu istoriją apie mergaitę. Tada paklausiau, koks turėtų būti jos vardas. Sūnus pagalvojęs kelias sekundes atsakė: „Kakė Makė!”. Taip atsirado knygų serija, kurios personažai žaismingai ir subtiliai ugdo vaiko įpročius tvarkytis, valytis ausis bei susidraugauti su tamsa.
Pasak autorės, mintis prašyti knygą apie šiltą ir nuoširdžią draugystę, drąsius, veržlius bei smalsius katiną ir šunelį iš knygos „Ferdinandas ir Pū“ kilo, nes jos pačios namuose gyveno katinas Morka ir šuo Pipa.
O štai būsima viešnios knyga – „Kniūkiai“ bus su siaubo elementais. „Ar jums yra taip nutikę, kad dingtų skalbiamos kojinės? Ar žinote, kiek jos pasisavina jūsų energijos?“ – teiravosi L. Žutautė. „Apie tai ir bus naujas mano pasakojimas“.
Visos istorijos buvo pristatytos parodant linksmas ir nuotaikingas iliustracijas skaidrėse.
Viešnia džiaugėsi, kad jos knygas galima rasti ne tik bibliotekoje, bet ir skaityti ar klausyti planšetiniame kompiuteryje, taip pat nemokamai atsisiųsti žaidimą.
Susitikimo metu L. Žutautė žaismingai bendravo su visais, džiaugėsi ir stebėjosi, kad jie puikiai žino jos kūrybą, yra labai aktyvūs ir drąsūs. L. Žutautė klausė vaikų, kaip atrodo tikras draugas, koks jų daiktas yra didžiausias turtas, ir ar jie galėtų atiduoti jį už geriausią draugą? Rašytoja kvietė mažuosius susimąstyti, ar kompiuteris, telefonas gali būti tikras draugas, juk su juo negali eiti maudytis, žaisti, sportuoti… Rašytoja taip pat domėjosi, ar pas vaikus apsilanko „Netvarkos nykštukas“, ar jie bijo tamsos, ar kartais nepabėga ir jų ausys?
Indrė Lašinytė
