Kiekvienais metais po Rugsėjo 1-osios socialiniuose tinkluose matome nuotraukas ir vaizdo įrašus, kaip į dangų kyla šimtai balionų. Atrodo gražu, tačiau šis vaizdas nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti. Balionai daro žalą ne tik gamtai ir gyvūnams, bet ir žmonėms.
Primename tai dar prieš šventę – tikėkimės, pavyks atkreipti mokytojų, tėvų ir vaikų dėmesį,kad sumažėtų balionų danguje, žemėje ir jų liekanų mūsų bei gyvūnų organizmuose.
Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
Balionai džiugina vaikus, sukuria šventinę nuotaiką, bet paleisti į dangų jie niekur nedingsta – tik nuskrenda toliau, suyra labai lėtai ir daro didelę žalą.
Nors pardavėjai kartais tvirtina, kad balionai „ekologiški“ ar „suyra kaip lapai“, verta užduoti kelis klausimus:
- Ar balionai nepavojingi paukščiams?
- Ar patekę į jūrą jie nežaloja jūros gyvūnų?
- Per kiek laiko balionai suyra gamtoje ar vandenyje?
- Į kokias daleles jie skyla?
- Ar irimo metu neišskiriama kenksmingų medžiagų?
Aplinkos apsaugos departamento specialistai pabrėžia: „Biologiškai skaidūs balionai – tik mitas. Juose esančios cheminės medžiagos neleidžia greitai ir pilnai suirti, todėl užrašai „ekologiškas“ dažnai tėra rinkodaros triukas.“
Balionų tarša Baltijos jūroje
Ekspedicijos „Save The Baltic Sea“ metu net beveik kiekvienoje pakrantėje buvo rasta balionų liekanų su plastikinėmis virvelėmis. Tai – tarptautinė problema, nes balionai keliauja vėjais ir srovėmis, o Baltijos jūra ypač jautri taršai. Mikroplastikas čia kaupiasi dugne, žuvyse, paukščiuose – ir galiausiai patenka į mūsų maistą.
Balionų padariniai
- Aplinkai ir gyvūnams – balionų likučius paukščiai ar žuvys supainioja su maistu, įsipainioja į juosteles, patiria kančias ar žūsta.
- Žmonių sveikatai – balionų suirimo metu susidaręs mikroplastikas patenka į vandenį, dirvožemį ir net į mūsų organizmus. Jis randamas net naujagimių organizmuose.
- Helio švaistymas – helis yra ribotas išteklius, būtinas medicinai ir technologijoms, tačiau vis dar naudojamas trumpalaikei pramogai.
- Ekonomikai ir klimatui – balionų gamyba reikalauja iškastinio kuro, palieka CO₂ pėdsaką, o atliekos išlieka dešimtmečius.
Ko mokome vaikus?
Balionų paleidimas per šventes siunčia klaidingą žinią: „šventė = šiukšlės gamtoje“. Vaikai mokosi iš mūsų veiksmų. Vietoje to galime rinktis kūrybiškas ir tvarias alternatyvas: muilo burbulus, piešinius, rankų darbo dekoracijas, muziką, šokius, vėjo malūnėlius.
Išvados
Helio balionai nėra nekaltas atributas – jie daro žalą gamtai, gyvūnams, žmonėms, švaisto išteklius ir siunčia neteisingą žinutę jaunajai kartai. Daugelyje pasaulio šalių jų leidimas jau uždraustas.
Šventė gali būti graži, kūrybiška ir tvari – be balionų. Mūsų atsakomybė – palikti vaikams švarią ir sveiką planetą.
Labdaros ir paramos fondo „Išsaugokime Baltiją“ inf.

















