Panevėžio Elenos Mezginaitės Viešojoje bibliotekoje įvyko prasmingas literatūrinis-muzikinis vakaras „Atviros durys“, skirtas prisiminti poetę, politinę kalinę Anastaziją Kanoverskytę-Sučylienę, jos gyvenimą, kultūrinę veiklą bei paminėti 100-ąsias gimimo metines.
Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė lietuvių poetė, eseistė, memuaristė ir vertėja, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su Panevėžiu. Tai neeilinė asmenybė. Vilniaus universiteto studentė, literatė, už vieną neatsargų sakinį ir atsisakymą tapti saugumo agente buvo nuteista mirties bausme, kuri vėliau pakeista ilgais tremties metais Sibiro lageriuose. Grįžusi į Lietuvą poetė apsigyveno Panevėžyje, kur dirbo ir, nepaisant patirtų sunkumų, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, pasirūpino, kad laikraštyje „Ekranietis“ atsirastų literatūrinis puslapis, rašė poeziją ir memuarus, skatino jaunuosius kūrėjus.
Renginyje dalyvavo poetės dukra, rašytoja Jūratė Sučylaitė, muzikantas Sigitas Stankūnas bei aktorius Petras Kežys.
Dalyviai skaitė poetės kūrybą, dalijosi įžvalgomis apie jos indėlį į literatūrą ir kultūrą, o muzikiniai intarpai bei ekrane besikeičiančios poetės gyvenimo akimirkos iš asmeninio šeimos albumo sukūrė ypatingą atmosferą, primenančią praeities laikus.
Panevėžietis atlikėjas Sigitas Stankūnas padovanojo susirinkusiems dainą „Atviros durys“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Anastazijos eilėraštį. Vakaro metu skambėjo ne vienas atlikėjo kūrinys.
Aktorius Petras Kežys ne tik skaitė A. Kanoverskytės-Sučylienės eiles, bet ir dalijosi prisiminimais, kaip poetė rašė ir aktyviai dalyvavo gamyklos saviveiklos teatre.
Apie poetę ir jos namuose vykusius literatūrinius vakarus pasakojo jos dukra, poetė ir gydytoja psichoterapeutė Jūratė Sučylaitė, teigusi, jog „mūsų namų durys visada buvo atviros draugams ir kūrėjams“. Tačiau sovietų valdžia greitai ėmė nepasitikėti jos mama dėl jos praeities, todėl viešai dalyvauti kultūriniame gyvenime tapo pavojinga, o savo kūrybą ji dažnai skelbė slapyvardžiais.
Maloniu netikėtumu visiems tapo, kai žiūrovė iš salės poetės dukrai Jūratei padovanojo iki šių dienų išsaugotą jos mamos Anatazijos Sučylienės ranka rašytą, mokyklinį sąsiuvinį su scenarijumi.
Literatūrinis-muzikinis vakaras buvo kupinas jautrių prisiminimų, poezijos posmų ir muzikos, atspindinčių Anastazijos Kanoverskytės-Sučylienės gyvenimo dramą ir to meto Panevėžio dvasią.
Susirinkusieji ne tik prisiminė iškilios kūrėjos gyvenimą, bet ir pajuto ryšį tarp praeities ir dabarties – durys į praeitį ir šiandien tebėra atviros.
Nuotraukos Sandros Voveriūnienės ir Živilės Snicorytės
