Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Įsibėgėjus javapjūtei, grybavimo ir uogavimo sezonui, grėsmė plisti afrikiniam kiaulių marui (AKM) taip pat labai padidėjo.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius kreipėsi į savivaldybių administracijas talkos ne tik kontroliuojant, kaip laikomasi privalomų biologinio saugumo reikalavimų, bet ir kiekvieną susitikimą su kaimo žmonėmis išnaudoti prevencijai – teikti reikiamą informaciją, aiškinti, kodėl svarbu būti atsargiems, kaip neatsakingas požiūris gali paveikti kitus kiaulių augintojus. Šiam darbui atlikti reikia papildomų lėšų, o dalis kiaulių augintojų netgi tvirtina, kad kuo daugiau tikrintojų vyksta iš ūkio į ūkį, tuo lengviau plinta virusas, nes patys tikrintojai ne visada naudojasi vienkartinėmis apsaugos priemonėmis ar dezinfekuoja savo apavą ir automobilių ratus.
Problema, bet ne stichinė nelaimė
Anykščių r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius tvirtino, jog jų rajone situacija dėl AKM yra labai grėsminga. „Stengiamės su VMVT palaikyti kuo glaudesnį ryšį ir dirbti ranka rankon. Visi rajono seniūnai ir jų pavaduotojai įpareigoti šioje veikloje dalyvauti, – sakė mero pavaduotojas. – Mūsų rajone smulkių kiaulių laikytojų ūkių nėra labai daug, todėl seniūnijų darbuotojai iš esmės visus žino ir papildomo darbo jiems neprisideda tiek, kad negalėtų jo padaryti.“
Pasak mero pavaduotojo, dėl tikrintojų lankymosi ūkiuose ir jų pačių saugos priemonių laikymosi tam tikrų problemų yra. „Praėjusią savaitę su meru ir kitais specialistais būtent apie tai kalbėjome, nes net mūsų rajono veterinarijos tarnyba skelbia aliarmą, kad trūksta dezinfekcinių priemonių. Tačiau dezinfekciniais skysčiais ir kitomis priemonėmis, tokiomis kaip vienkartiniai chalatai ir batų apsaugos, aprūpinti turėtų VMVT. Laikantis saugos reikalavimų, tikrintojams automobiliu vykstant iš vieno ūkio į kitą, kiekvieną kartą reikėtų dezinfekuoti automobilio ratus, bet faktiškai tai neįgyvendinama, – pripažino S. Obelevičius. – Nuoširdžiai stengiamės padėti, juk bėda bendra, bet prisidėti savivaldybės biudžeto lėšomis gana sudėtinga. Žinoma, biudžete yra fondas ekstremalioms situacijoms, bet iš jo pinigus galima naudoti tik tuo atveju, kai įvyksta stichinė nelaimė. AKM – didelė problema, tačiau ne stichinė nelaimė, – kalbėjo mero pavaduotojas. – Deja, kai reikia realios pagalbos, jos tiesiog prašoma, ir visi suprantame, kad būtina padėti, bet dažniausiai finansinis problemos sprendimas užkraunamas ant pečių pačioms savivaldybėms“, – sakė Anykščių r. mero pavaduotojas S. Obelevičius.
Informuoja pasirašytinai
Kaišiadorių r. savivaldybės mero Vytenio Tomkaus teigimu, jų rajone šviečiamąja veikla dėl AKM grėsmės ir kaip saugotis nuo užkrato, savivaldybės bei seniūnijų darbuotojai užsiėmė visą laiką be jokių papildomų raginimų. „Manau, kad šiuo klausimu VMVT mums jokių priekaištų neturi. Lėšų apsaugos priemonėms iš savivaldybės biudžeto kiek galėjome, tiek skyrėme ir jų užtenka, bet absoliučiai tvirtai galiu teigti, kad AKM virusas plinta tik dėl pačių gyventojų, kiaulių laikytojų, neatsakingo požiūrio“, – tvirtino Kaišiadorių r. meras. Jam antrino ir savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera: „Mūsų darbuotojai ūkininkus pasirašytinai informavo, kokių reikalavimų jie turi laikytis, o kaip tai vykdoma, tikrina veterinarijos specialistai. Mūsų rajone nustačius AKM židinį, jo likvidavimo darbai buvo apmokėti iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo. Pabrėžiu, kad savivaldybės žmonės po ūkius nevaikšto, o užsiima švietėjiška veikla, visais įmanomais būdais gyventojus informuoja apie būtinus biosaugos reikalavimus ir kaip juos vykdyti“, – tvirtino Č. Neviera.
Stebi bendrą padėtį
Antanas Vagonis, Rokiškio r. savivaldybės meras, padėtį dėl AKM jų rajone įvardijo valdoma, nes po kurio laiko draudimo ūkininkams kiaules laikyti vėl leista tik visiškai įvykdžius visus biosaugos reikalavimus. „Mūsų specialistams problemų dėl kuro kelionei tikrinti ūkių ar dezinfekavimo bei apsaugos priemonių nekyla. Patikras atlieka didelė komanda: savivaldybės specialistai, seniūnai, jų pavaduotojai, socialiniai darbuotojai, kurie pas gyventojus eina vienu klausimu, tačiau pamatę tam tikrus trūkumus, susijusius su biosauga ūkyje, praneša specialistams – rajono veterinarijos tarnybai. Savivaldybės darbuotojai patys tikrai nevaikštinėja po ūkius, jie tiesiog stebi bendrą padėtį ir prireikus informuoja atsakingas tarnybas. Tad teiginys, kad patys tikrintojai gali platinti užkratą, neturi rimto pagrindo. O mūsų rajono ūkininkai, kurie vėl imasi auginti kiaules, patys geriausiai už visus supranta, kad tik jų sąmoningumas neleis plisti AKM“, – tvirtino Rokiškio savivaldybės meras A. Vagonis.
Tikrina, kas ir kada ūkyje lankėsi
VMVT laikinai einantis Skubios veiklos skyriaus vedėjo pareigas Paulius Bušauskas „ŪP“ sakė, jog jų tarnybos lėšomis rajonų savivaldybių darbuotojai buvo aprūpinti vienkartinėmis apsaugos priemonėmis. „Noriu akcentuoti, kad rajonų savivaldybių darbuotojai, talkinantys veterinarijos specialistams, labiau skleidžia informaciją, o ne vertina ūkius, juk jie pagal teisės aktus net ir negali vykdyti patikrų. Vykusiuose mokymuose labiausiai ir pabrėžėme, kad po ūkius vaikštinėti negalima, juo labiau eiti į tvartus. Tačiau nuomonę apie bendrą vaizdą savivaldybių specialistai susidaro ir, kilus įtarimui, praneša teritorinei veterinarijos tarnybai, – tvirtino P. Bušauskas. – Lėšos apsaugos priemonėms, skirtoms rajonų savivaldybėms, pirkti skirtos iš valstybės biudžeto. Jeigu kurioms nors savivaldybėms vienkartinių apsaugos priemonių neužtenka ir jų reikia papildomai, visada galima kreiptis į mūsų tarnybą ir niekam nebus atsakyta“, – teigė skyriaus vedėjas.
Kitas klausimas – kuras automobiliams, tačiau pastarąjį, pareigūno teigimu, sprendžia pačios savivaldybės. Pasak
P. Bušausko, didžiausios rajono savivaldybių pagalbos tikimasi būtent šviečiant smulkiuosius kiaulių laikytojus. „Šiuo metu jau kreipėmės į Europos Komisiją prašydami papildomos finansinės paramos, kurią galėtume skirti privatiems veterinarijos gydytojams ir taip kuo plačiau bei aktyviau įtraukti ir juos į AKM plitimo kontrolę, nes jie turi platesnius įgaliojimus, – kalbėjo VMVT specialistas. – O teiginį, kad kiaulininkystės ūkių tikrintojai patys platina AKM, galiu paneigti labai paprastai. Nustatę AKM židinį, tikriname net ir tai, kas ir kada ūkyje lankėsi. Jeigu tuose ūkiuose specialistai lankėsi prieš tris ar keturis mėnesius iki pasireiškė liga, tai jie tikrai čia neišplatino užkrato, nes AKM inkubacinis laikotarpis – 3–15 dienų“, – teigė VMVT Skubios pagalbos skyriaus vedėjas
P. Bušauskas.
Autorės nuotrauka