Lapkričio 26 d. 17 val. Anykščių viešojoje bibliotekoje vyks Dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Diplomatai Lozoraičiai: nuo laisvės iki vilties ir atgal“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos apskričių bibliotekomis, paskaita apie diplomatų Lozoraičių dinastiją keliauja per Lietuvą.
Džiaugsimės galėdami pasidalyti su Jumis naujausiais istorikų atradimais, leidžiančiais artimiau susipažinti su diplomatų Lozoraičių šeima, pradėjusia Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą dar 1918 m. ir tapusia vienu iš nepriklausomos Lietuvos simbolių.
Prieš šimtmetį, 1923 m., Stasys Lozoraitis vyresnysis, sukūręs šeimą su Vincenta Matulaityte, pasirinko darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1934 m. jis pradėjo vadovauti Užsienio reikalų ministerijai ir ėjo šias pareigas ketverius metus, svarbiu politinės įtampos didėjimo Europoje laikotarpiu. Vėliau pareigas perėmus Juozui Urbšiui, S. Lozoraitis pradėjo vadovauti pasiuntinybei Italijoje. Išvykimas į Romą 1939 m. birželį buvo lemtingas – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, vėliau Lietuvą užgrobė totalitarinės valstybės. Prezidento A. Smetonos įgaliotas J. Urbšys spėjo paskirti S. Lozoraitį vienintelės okupacijos sąlygomis veikusios valstybės institucijos – Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu.
Padedamas žmonos ir sūnų Stasio ir Kazio, S. Lozoraitis vyresnysis kartu su kolegomis lietuvių diplomatais atkakliai, iki pat mirties, veikė tvirtai tikėdamas, kad SSRS subyrės, o Lietuva atkurs savo Nepriklausomybę. Į diplomatinę veiklą jau po Antrojo pasaulinio karo įsitraukė ir jo vaikai. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui pradėjus veiklą, jie buvo jauniausi išeivijoje veikusios Lietuvos diplomatinės tarnybos bendradarbiai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tėvo siekius padėję įgyvendinti sūnūs tapo profesionaliausiais Lietuvos diplomatais. Stasys Lozoraitis jaunesnysis 1993 m. dalyvavo Prezidento rinkimuose, vadovavo ambasadai JAV, vėliau – ambasadai Italijoje, o jo brolis Kazys net dvylika metų, iki 2004-ųjų, buvo ambasadoriumi prie Šventojo Sosto.
XX a. Lietuvos diplomatijos istoriją tyrinėjanti dr. Vilma Bukaitė paskaitoje stengsis atsakyti į keletą klausimų:
Kokių svarbiausių politinių tikslų siekė trys diplomatai Lozoraičiai? Kur įgijo diplomatijos žinių ir įgūdžių? Kokių sunkumų ir išbandymų patyrė? Kokios būdo savybės lėmė jų sprendimus, padėjo ar galbūt trukdė jų veiklai? Kokie sumanymai liko neįgyvendinti? Kur Jūsų artimieji arba Jūs pats galėjote juos išgirsti pirmąkart? Kaip Lozoraičiai prisidėjo 1990 m. Lietuvai atkuriant valstybingumą? Kaip Lozoraičių darbo laikotarpiu keitėsi Lietuvos tarptautinės veiklos ribos? Energingus, charizmatiškus, profesionalius diplomatus Lozoraičius padės geriau pažinti nuotraukos ir dokumentai, jų šeimos pastangomis saugomi Lietuvoje.
Laukiame Jūsų, – kviečiame susitikti su diplomatais Lozoraičiais!
