Praėjusią savaitę rinkas judino energetika ir investuotojų saugiais laikomas turtas: nafta, dujos, auksas ir sidabras smarkiai pabrango dėl aklavietės Persijos įlankoje ir silpnėjančio JAV dolerio, o akcijų rinkos abipus Atlanto smuko dėl aukštų ilgalaikių obligacijų pajamingumų naštos.
Aklavietė Persijos įlankoje kelia naftos ir dujų kainas
„Brent“ naftos kaina per savaitę pakilo 6,63 proc. iki 94,39 JAV dolerio už barelį, o TTF dujų kainų indeksas, laikomas pagrindiniu gamtinių dujų kainos orientyru Europoje, išaugo 7,23 proc. iki 65,86 euro už megavatvalandę. Kainų augimą lėmė vis labiau įsitvirtinanti diplomatinė aklavietė Persijos įlankoje.
„Kadangi Hormūzo sąsiauris ir toliau lieka uždarytas, o Vašingtonas rengia, kaip pats skelbia, griežčiausias iki šiol sankcijas Iranui, rinkos dalyviai vis labiau tikisi ilgalaikių sutrikimų, o ne greito konflikto sprendimo. Be to, Europai dujų kainų augimas yra dar svarbesnis nei naftos. Dėl jūrų blokados sustojo Kataro suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimas, Europos energetikos bendrovės aktyviai konkuruoja dėl likusių krovinių, o šiltesni nei įprastai orai lėtina dujų saugyklų pildymą prieš žiemą“, – pažymi „Citadele“ banko ekonomistas A. Izgorodinas.
Auksas, sidabras ir euras brangsta dėl silpnėjančio dolerio
Aukso kaina per savaitę pakilo 5,56 proc. iki 4 624,10 JAV dolerio už unciją, o sidabras pabrango 6,89 proc. iki 69,47 JAV dolerio.
„Tam įtakos turėjo du veiksniai. Pirma, brangstant energijos ištekliams didėja infliacijos rizika, todėl brangieji metalai išlieka patraukli priemonė apsisaugoti nuo kainų augimo. Antra, JAV doleris susilpnėjo po to, kai JAV iždas paskelbė bent dvigubinsiantis ilgalaikių valstybės obligacijų supirkimo apimtis. Taip siekiama stabilizuoti obligacijų rinką, kur ilgalaikiai pajamingumai išlieka netoli aukščiausio lygio per pastaruosius kelerius metus“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Silpnėjant doleriui stiprėjo euras. Per savaitę jis pabrango 1,14 proc. iki 1,1699 JAV dolerio ir pirmą kartą nuo gegužės pakilo virš 1,17 dolerio ribos.
Akcijų rinkas slegia aukštos skolinimosi sąnaudos
Akcijų rinkose vyravo priešinga kryptis. „Nasdaq Composite“ indeksas smuko 2,05 proc., „Russell 2000“ prarado 1,65 proc., o „S&P 500“ sumažėjo 1,43 proc. Europoje CAC 40 indeksas krito 1,76 proc., „Euro Stoxx 50“ – 1,18 proc., Vokietijos DAX 40 – 1,15 proc., o Ispanijos IBEX 35 – 0,97 proc.
Pagrindinis spaudimo šaltinis buvo ne prastėjanti ekonomika, o aukšta pinigų kaina. JAV iždo veiksmai obligacijų pajamingumus stabilizavo tik trumpam. Jiems vėl pradėjus kilti, labiausiai nukentėjo brangiausiai vertinamos rinkos dalys, ypač stambios JAV technologijų bendrovės.
Papildomą spaudimą įmonių pelningumui kelia ir didesnės energijos sąnaudos. Tuo tarpu silpnesni nei tikėtasi „Walmart“ rezultatai sustiprino abejones dėl JAV vartotojų atsparumo. Nors penktadienį akcijų rinkose buvo matomas dalinis atsigavimas, bendro savaitės vaizdo tai nepakeitė.
Dėmesio centre atsidūrė augimas
„Praėjusios savaitės ekonominiai rodikliai buvo geresni, nei galėtų pasirodyti vertinant vien rinkų reakciją. Preliminarūs euro zonos verslo aktyvumo duomenys rodo, kad ekonomika rugpjūtį išlaikė augimo tempą. Bendras pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), laikomas vienu ankstyviausių ekonomikos būklės rodiklių, pakilo iki 52,1 punkto ir pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų lapkričio. Gamybos sektoriaus rodiklis pakilo iki 52,8 punkto, o tai yra geriausias rezultatas per pastaruosius ketverius metus. Prie augimo labiausiai prisidėjo stiprėjanti eksporto paklausa“, – sakė A. Izgorodinas.
Didžiausias pagerėjimas fiksuotas Vokietijoje. Šalies gamybos sektoriaus PMI pakilo iki 54,1 punkto ir buvo aukščiausias nuo 2022 m. gegužės. Vokietijos gamyklos didino gamybos apimtis sparčiausiu tempu nuo 2022 m. pradžios, o įmonės šiemet pirmą kartą pradėjo aktyviau samdyti darbuotojus.
Paslaugų sektoriaus situacija euro zonoje iš esmės nepasikeitė. Jo rodiklis rugpjūtį išliko ties 51,7 punkto. Nors Vokietijoje ir Prancūzijoje nuotaikos paslaugų sektoriuje toliau silpnėjo, geresni rezultatai kitose euro zonos šalyse šį poveikį kompensavo.
„Nepaisant aukštų naftos ir dujų kainų finansų rinkose, euro zonos įmonės pranešė apie mažėjantį gamybos sąnaudų spaudimą, o paslaugų sektoriuje kainos kilo tik nežymiai sparčiau. Vertinant visus rodiklius kartu, galima tikėtis, kad trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augs maždaug 0,3-0,4 proc. Vartotojų nuotaikos taip pat pamažu gerėja nuo balandžio mėnesio žemumų, nes infliacija stabilizuojasi“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas.
Todėl praėjusią savaitę pagrindinė problema buvo ne ekonomikos augimo stoka. Daugiausia nerimo rinkoms kėlė brangstantys energijos ištekliai ir aukštos skolinimosi sąnaudos.
JAV gamyba toliau auga, naftos gavyba išlieka stabili
JAV gamybos sektoriaus produkcija liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,2 proc., nors metinis augimo tempas sulėtėjo iki 1,2 proc., kai ankstesniais trimis mėnesiais siekė 1,4-1,5 proc. Kompiuterių ir elektronikos gamyba tapo vienu iš pagrindinių sektoriaus augimo variklių – šiame segmente metinis augimas jau trečią mėnesį iš eilės išlieka arti 10%, o augantis gamintojų optimizmas rodo, kad augimas artimiausiais mėnesiais greičiausiai tęsis.
Kasybos pramonės produkcija liepą taip pat padidėjo 0,2% per mėnesį ir buvo 1% didesnė nei prieš metus. JAV naftos gavyba pastarosiomis savaitėmis stabilizavosi ties maždaug 13,8 milijono barelių per dieną, o aktyvių gręžimo bokštų skaičius toliau pamažu auga. Atsižvelgiant į įtemptą situaciją pasaulinėje naftos rinkoje, tai rodiklis, kurį verta atidžiai stebėti.
Kinijos ekonomikos atsigavimas išlieka netolygus
Kinijos mažmeninės prekybos augimas liepą sulėtėjo iki 0,6 proc. per metus. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai augimas išlieka arti nulio.
Tuo metu į eksportą orientuoti sektoriai demonstravo geresnius rezultatus. Pramonės gamyba per metus padidėjo 4,5 proc., nors birželį augimas siekė 5,3 proc. Eksportas išaugo beveik 24 proc., todėl vidutinis eksporto augimas nuo metų pradžios išlieka arti 20 proc.
Liepą dar labiau pagilėjo investicijų nuosmukis – jos buvo 12,8 proc. mažesnės nei prieš metus. Labiausiai smuko investicijos į nekilnojamąjį turtą – net 28,7 proc. Kinijos būsto rinkoje sandorių apimtys toliau mažėjo, o būsto kainos išliko kritimo trajektorijoje.
Šią savaitę rinkų dėmesio centre
Europoje svarbiausi bus verslo ir vartotojų lūkesčių rodikliai bei infliacijos duomenys.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas Vokietijos Ifo verslo klimato indeksui, kuris atspindi šalies įmonių ekonominius lūkesčius. Prognozuojama, kad indeksas pakils nuo 86,6 iki 87,3 punkto. Tikimasi pagerėjimo tiek dabartinės situacijos, tiek lūkesčių komponentuose. Po stiprių praėjusios savaitės PMI rodiklių rinkos sieks įsitikinti, kad Vokietijos pramonės atsigavimas iš tiesų įgauna pagreitį.
Taip pat bus patvirtinti antrojo ketvirčio Vokietijos BVP duomenys. Prognozuojama, kad ekonomika augo 0,2 proc. per ketvirtį ir 0,9 proc. per metus. Rugpjūtį bedarbių skaičius turėtų padidėti maždaug 4 tūkst., palyginti su 6 tūkst. augimu ankstesnį mėnesį, o nedarbo lygis turėtų išlikti 6,4 proc.
Vartotojų nuotaikos Vokietijoje išlieka silpnos. Rugsėjo mėnesio GfK vartotojų klimato indeksas turėtų siekti -29,5 punkto ir iš esmės nesiskirti nuo ankstesnio -29,6 punkto rodiklio.
Italija skelbs vartotojų ir verslo pasitikėjimo rodiklius, o Europos Komisija pristatys ekonominių nuotaikų indeksą. Liepą jis siekė 96,9 punkto – tai rodo atsigavimą, tačiau rezultatas vis dar nesiekia ilgalaikio vidurkio, kuris yra 100 punktų.
Kitas svarbus dėmesio objektas bus infliacija. Prognozuojama, kad Ispanijoje rugpjūtį metinė infliacija paspartės nuo 3,6 proc. iki 4,2 proc., daugiausia dėl energijos kainų. Prancūzijoje vartotojų kainos per mėnesį turėtų padidėti 0,7 proc., palyginti su 0,6 proc. augimu anksčiau. Ir čia pagrindinis veiksnys išlieka energijos kainos. Prancūzijos vartotojų išlaidos, tikėtina, neaugs, o antrojo ketvirčio BVP augimas turėtų būti patvirtintas ties 0,2 proc. ketvirčio ir 0,7 proc. metiniu tempu.
Šie nacionaliniai duomenys bus svarbūs vertinant kitą savaitę skelbiamą euro zonos infliaciją. ECB birželį padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc., liepą jos nekeitė, o rinkos jau beveik visiškai įskaičiavo dar vieną palūkanų normų didinimą rugsėjį. Liepos posėdžio protokolas skelbiamas ketvirtadienį ir parodys, kiek pasidalijusi yra Valdančioji taryba.
JAV liepos bazinis PCE kainų indeksas – Federalinio rezervo mėgstamiausias infliacijos rodiklis – turėtų išlikti 3,3% per metus, o mėnesinis rodiklis paaugti iki 0,2% nuo 0,1%. Taip pat laukiama galutinio antrojo ketvirčio BVP įverčio, kuris turėtų patvirtinti 1,5 proc. metinį ekonomikos augimo tempą.
Bus skelbiami ir du vartotojų pasitikėjimo rodikliai – „Conference Board“ apklausa, kurioje tikimasi 90,3 punkto rezultato po 90,8 punkto anksčiau, ir Mičigano universiteto indeksas, kuris turėtų išlikti ties 51 punktu. Pastarasis rodiklis tebėra vienas žemiausių istorijoje.
Mičigano universiteto apklausa taip pat apima infliacijos lūkesčius. Prognozuojama, kad vartotojai per artimiausius metus tikisi 4,3 proc. infliacijos, o penkerių metų laikotarpiu – 3,3 proc. Tai vis dar gerokai viršija FED tikslą ir išlieka aktuali problema kylant naftos kainoms.
Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio vyks tradicinis Jackson Hole centrinių bankų simpoziumas. Atsižvelgiant į nestabilią obligacijų rinką ir neapibrėžtumą dėl kitų FED sprendimų, šio renginio dalyvių pasisakymai gali tapti svarbiausiu savaitės rinkų katalizatoriumi.
