Nuolat atsinaujinančiame prekybos miestelyje „Urmas“ netrukus kauniečiai ir miesto svečiai galės grožėtis daugiau kaip pusės tūkstančio kvadratinių metrų meno kūriniu, kuris bus matomas ne tik iš Pramonės, bet ir Taikos prospekto.
Įspūdingas kūrinys papuoš vieno iš „Urmo“ pastatų – Vakarinės galerijos sieną ir užbaigs vieną iš fasadinių prekybos miestelio portretų. Nuo šiol Dainavos mikrorajone įsikūręs intensyvios prekybos objektas taps gerai įsimintinas didžiulės senovinės garvežių stoties perono įvaizdžiu.
Architektas Rimas Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai. Kadangi pačiame pavadinime yra žodis „miestelis“, siekta atkurti nedidelio miesto paveikslą su visais jam būdingais atributais.
Traukinių stotis – neatskiriama bet kurio miesto dalis, todėl senovinės traukinių simbolikos naudojimas tapo logiškai pagrįstu. Atnaujinant prekybos miestelio veidą geležinkelio, garvežių simbolika pradėta naudoti dar 2008 metais, kai dešinėje Vakarinės galerijos pusėje buvo įrengtas stilizuotas praeito amžiaus pradžios senovinis garvežys, o fasado remontui pasirinkta senovinės traukinių stoties perono idėja.
„Paprastai centrinė traukinių stotis, kaip ir autobusų stotis, yra miesto centre – senamiestyje. Atokesnės teritorijos vadinamos naujamiesčiu ir vystomos modernesniu stiliumi“, – apie miestelio teritorijoje įgyvendintus architektūrinius sprendimus pasakoja architektas R. Adomaitis.
Pasak jo, turgus yra nuolatinis besivystantis procesas, kurio nereikia bandyti sutalpinti į unifikuotą stilių. „Todėl miestelio teritorijoje vyraujanti eklektika – įvairių stilių ir žanrų derinys yra tai, kas labiau tinka šiai vietai ir daro ją išskirtine“, – pabrėžė architektas.
Geležinkelio idėjos atgaivinimas turi ne tik menamas, bet ir realias istorines ištakas. Prekybos miestelis „Urmas“ įsikūręs buvusiame sandėlių komplekse, kuriame funkcionavo ir geležinkelio vėžės. „Iš tiesų, prieš kelis dešimtmečius per miestelio teritoriją, šalia Vakarinės galerijos driekėsi geležinkelis, kuriuo būdavo atgabenamos tuo laiku deficitinės prekės. Jos buvo čia sandėliuojamos ir paskirstomos po Kauną ir jo apylinkes“, – sako prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta.
Pirmasis „Urmo“ traukinys, kurį sudarė 7 vagonai, buvo pritaikytas smulkaus verslo poreikiams, čia kūrėsi prekybininkai, atsidarė nedidelės kavinukės ir užkandinės. Lankytojų elgsenos tyrimai rodo, kad traukinių peronas yra labiausiai lankoma prekybos miestelio vieta, savotiškas traukos centras. Vėliau kitoje Vakarinės galerijos pusėje įrengtas ir antrasis traukinys. Prieš dvejus metus teritorijoje šalia Pramonės prospekto pastatytame istoristinio stiliaus pastate įrengta stilizuota XX amžiaus pradžios autobusų stotis.
