„Skulptūriška, netikėta, organiška… tokių provokacijų Kaune reikia daugiau“, – taip apie savaitgalį prasidėjusį festivalį „ConTempo“ atsiliepia pirmuosius spektaklius stebėję žiūrovai. Visą ateinančią savaitę besitęsianti programa jau padovanojo dėmesio sulaukusių patirčių – nuo aukštai virš žiūrovų galvų balansuojančių prancūzų trupės artistų iki publiką į bendrą patirtį panardinusios karaoke. Festivalis kviečia ne tik stebėti, bet ir įsitraukti, reaguoti, permąstyti įprastus meno rėmus: iki pat rugpjūčio 9 d. „ConTempo“ skleisis šiuolaikinio šokio, cirko ir teatro pasirodymais, kurių programoje – daugiau nei keturiasdešimt.
Festivalio meno vadovė Gintarė Masteikaitė tikina, kad „ConTempo“ gimė iš noro sujudinti žiūrovo ir miesto patirčių pamatus, siekiant sudaryti galimybę ir mažiau kultūrinių patirčių turintiems žmonėms atrasti naujus dalykus bei meno formas.
„Dalis šių metų programos kelia diskusijas apie tai, koks turėtų būti menas, kaip jį suprasti ir kokios yra jo vertybinės ribos. Tai sveikintina – tokie pokalbiai leidžia geriau pažinti vieniems kitus, praplečia mąstymą. Jau dabar kai kurie darbai daro stiprų poveikį, skatindami atvirumą, laisvumą ir naują požiūrį į estetiką bei kūną“, – pastebi G. Masteikaitė.
„ConTempo“ festivalį šeštadienį atidarė virš žiūrovų galvų sklendžiantys ir didžiuliame aukštyje balansuojantys prancūzų trupės „RoZéO“ artistai. Tiek kūrėjai, tiek pasirodymą stebėję lankytojai teigė, kad „Kauno grūdų“ gamyklos kieme vykęs spektaklis ypatingas vien dėl savo industrinės aplinkos.
„Išsinešu jausmą – atėjau, įsijungiau, buvau pasirodyme. Netradiciniai sprendimai atneša netradicinių minčių apie kasdienybę. „RoZéO“ buvo provokacija gerąja prasme, ir tokių provokacijų man norėtųsi daugiau. Taip miestas greičiau turtingėja, tampa kitoks, auga“, – mintimis po pasirodymo dalijosi žiūrovas Ignas.
Daugeliui įspūdį paliko ir spektaklio erdvė, pasirodymo skulptūriškumas.
„Labai skulptūriška, laisva – tikriausiai apie tai ir yra „ConTempo“. Netikėtai atskridę paukščiai, plasnojantys kartu su menininkais – būtų įdomu šį darbą pamatyti ne tik šioje, bet ir dar kitoje erdvėje“, – apie patirtį pasakoja žiūrovė Justė.
„Vieta iš esmės keičia tai, kaip atrodo ir veikia pasirodymas. Būdama ten, viršuje, palieku savo pasaulį ir pasineriu į visiškai naują patirtį. Man svarbu žiūrėti į žiūrovus, matyti jų akis, užmegzti ryšį“, – po pasirodymo pasakojo trupės „RoZéO“ narė Cecilia Zucchetti.
Itin daug publikos reakcijų sulaukė ir netikėta „Cris Clown“ instaliacija „U.F.A.“. Virš prekybos centro fasado bei pačioje Laisvės alėjoje pakibusi klounė su žiūrovais bendravo kalbėdama, purkšdama vandenį ir kitaip netikėtai įtraukdama juos į improvizacinį pasirodymą.
„Lietuviai man primena katalonus – esate kiek santūresni, drovesni. Šioje instaliacijoje niekada nežinau, kas nutiks, negaliu nuspėti žiūrovų reakcijos – galbūt žmonės supyks, kad purškiu ant jų vandenį? Tačiau man labai svarbus juokas – noriu girdėti, kaip žmonės juokiasi, noriu, kad bent akimirkai jie pamirštų savo rūpesčius ir tiesiog pasimėgautų tuo, kas vyksta. Man atrodo, kad labai svarbu mokėti pasijuokti iš savęs ir į gyvenimą žiūrėti kiek paprasčiau“, – šypsosi katalonų artistė.
Ateinančiomis dienomis „ConTempo“ programą pratęs dar daugiau pasirodymų netikėtose vietose: gatvėse, parkuose, industriniuose ir istoriniuose miesto objektuose. Į Kauną atvyksta po daugybę šalių apkeliavęs prancūzų spektaklis „One Shot“, pakviesiantis į beveik kilometro ilgio kelionę miesto erdvėmis. Programoje taip pat – Karolio Kaupinio ir „Operomanijos“ muzikinis koliažas „Dainų šventė“, Darragh McLoughlin minimalistinis spektaklis „Stickman“ bei JAV ir Belgijoje kuriančio Daviso Freemano jautrus spektaklis „Nothing Happens Without You“.
Anot G. Masteikaitės, kasmet matomas vis didesnis susidomėjimas galimybe prisijungti prie festivalio – ne tik stebint jį kaip žiūrovams, bet ir įsileidžiant į savo erdves, sprendžiant logistikos klausimus, vystant festivalio strategiją ar kuriant naujus finansavimo instrumentus.
„ConTempo“ tapo įdomus ne tik kultūros auditorijai, miesto gyventojams ir svečiams, kurie gali patirti naujas meno formas bei patekti į erdves, kuriose įprastai negalėtų apsilankyti. Matome, kad auga ir kultūros veikėjų, verslų bei institucijų noras prisijungti prie šios patirties kūrimo. Tai labai svarbu, nes taip galime geriau pažinti vieni kitus, išplėsti savo mąstymo ir požiūrio kampus“, – teigia G. Masteikaitė.
