Vasarą daugiau laiko leidžiant gamtoje, vykstant į iškylas, keliaujant ar ruošiant maistą lauke, ypač svarbu pasirūpinti jo sauga. Greitai gendančius produktus būtina laikyti šaltai, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, o maistui ruošti ir gerti naudoti tik saugų vandenį.
Esant aukštai oro temperatūrai, maiste esančios bakterijos gali daugintis greičiau, todėl padidėja apsinuodijimo maistu ir žarnyno infekcijų rizika. Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyris primena svarbiausias saugaus maisto ruošimo, laikymo ir vartojimo rekomendacijas.
Daugelio susirgimų galima išvengti laikantis keturių pagrindinių principų: pasirūpinus rankų ir darbo paviršių švara, atskyrus žalius produktus nuo jau paruošto maisto, produktus pakankamai termiškai apdorojus ir nepalikus jų šilumoje.
Kaip saugiai laikyti ir ruošti maistą?
- kruopščiai nusiplauti rankas prieš ruošiant maistą, pavalgius ir po sąlyčio su žalia mėsa, žuvimi ir kt.;
- žalią mėsą, paukštieną, žuvį ir kiaušinius gerai termiškai apdoroti;
- žaliems ir vartoti paruoštiems produktams naudoti atskirus peilius, pjaustymo lenteles ir kitus įrankius;
- vaisius, uogas ir daržoves kruopščiai nuplauti saugiu vandeniu;
- greitai gendančius produktus laikyti šaldytuve, o keliaujant ar vykstant į iškylą – šaltkrepšyje su šalčio elementais;
- paruoštą maistą saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, vabzdžių ir kitų taršos šaltinių;
- nevartoti neaiškios kilmės, pakitusio kvapo, skonio ar išvaizdos produktų.
Greitai gendančio maisto nereikėtų kambario temperatūroje laikyti ilgiau kaip dvi valandas. Kai lauko temperatūra viršija 32 °C, tokį maistą reikėtų atšaldyti arba suvartoti ne vėliau kaip per valandą. Ilgiau šilumoje išbuvusį maistą saugiausia išmesti – jo kvapas ar išvaizda ne visada parodo, kad produktas jau nesaugus.
Kaip atpažinti susirgimą?
Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ar spazmai, karščiavimas ir bendras silpnumas. Vemiant ar viduriuojant organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, todėl viena pavojingiausių komplikacijų yra dehidratacija.
Jei simptomai nepraeina per dvi paras, stiprėja, pasireiškia aukšta temperatūra, nuolatinis vėmimas, dehidratacijos ar kiti požymiai, būtina kreiptis į gydytoją.
Didesnė sunkaus susirgimo rizika kyla mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir nusilpusio imuniteto asmenims, todėl jiems pajutus simptomus medikų konsultacijos reikėtų kreiptis nedelsiant.
Ką daryti susirgus?
Svarbiausia – papildyti prarastus skysčius. Reikėtų dažnai ir nedideliais kiekiais gerti vandens ar geriamųjų rehidratacijos tirpalų. Maistą rinktis lengvą, atsižvelgiant į savijautą.
Vaistus nuo viduriavimo ar kitus preparatus vartoti tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku. Antibiotikus vartoti tik gydytojui paskyrus – jų reikia ne visais per maistą plintančių ligų atvejais.
Žarnyno infekcijos simptomų turintys žmonės neturėtų ruošti maisto kitiems. Vaikų, kuriems pasireiškia viduriavimas, vėmimas, karščiavimas ar kiti ūmios infekcijos požymiai, nereikėtų leisti į ugdymo įstaigą.
Maisto sauga ypač svarbi iškylose, stovyklose, kelionėse, šeimos šventėse ir kituose susibūrimuose, kuriuose produktai ilgesnį laiką laikomi ne šaldytuve. Vykstant į gamtą verta iš anksto pasirūpinti šaltkrepšiu, pakankamu šalčio elementų kiekiu, švariu vandeniu ir atskirais indais žaliam bei jau paruoštam maistui.
Daugiau informacijos apie užkrečiamųjų ligų prevenciją ir sveikos mitybos rekomendacijas galima rasti Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje panevezysvsb.lt ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje nvsc.lrv.lt.
