Anykščių KKSC toliau kviečia anykštėnus ir mūsų kraštą mylinčius žmones aktyviai praleisti laisvalaikį.
Šiemet AKKSC renginių plane atsirado naujovė – net dvylika žygių po rajono apylinkes.
Žygeivių nuotaiką savo pasakojimais praskaidrins ir keliavedys Raimondas Guobis.
Liepos 6 dienos 11-12 kilometrų žygio „Andrioniškis–Kiaušagalys–Palatavio piliakalnis–Andrioniškis“ tvarkaraštis:
18.00 val. dalyvių registracija ir žygio pradžia (prie Andrioniškio bažnyčios esančioje aikštelėje).
Planuojamas trasos ilgis – 11-12 kilometrų. 21.00 val. žygio dalyviai giedos Lietuvos himną šalia Palatavio piliakalnio.
Telefonas pasiteiravimui: 0 686 11623 (Arvydas).
Dalyvavimas žygiuose – nemokamas.
Andrioniškis
Andrioniškis kaip palivarkas pirmą kartą paminėtas 1672 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje. XVII a. vietovė vadinta Jendraniszki, XIX a. dokumentuose tapo Andrioniški, o nuo XX a. pradžios buvo vadinama Andrioniškiai, Andrioniškis arba Indrioniškis. XIX a. pab. – XX a. pr. Andrioniškis buvo valsčiaus centras, bet 1931–1934 m. daugumai gyventojų išsikėlus į vienkiemius, Andrioniškis buvo prijungtas prie Anykščių valsčiaus ir nuo 1931 m. liko tik seniūnijos centras, kiti buvusio valsčiaus kaimai pasklido Viešintų, Troškūnų, Debeikių iš Šimonių valsčiams. Andrioniškio apylinkėse būrėsi 1863 m. sukilėlių būriai, netoliese miškuose buvo pagrindinė Zigmo Sierakausko sukilėlių stovykla. Lietuviškos spaudos draudimo metais čia itin aktyviai buvo platinama spauda, veikė slaptos lietuviškos mokyklos.
Kiaušagalio kaimas
Kiaušagalio kaimas (Anykščių r., 10 km nuo Troškūnų) savo neįprastą pavadinimą kildina iš smagios legendos apie miške pasiklydusią merginą ir žvėrį.Pagal šį pasakojimą, rudens dieną merginai renkant gėrybes klaidžiame Latavos pakrančių miške, ją užklupo meška. Išsigandusi mergina puolė gintis tuo, ką turėjo po ranka – iš krepšio ėmė mėtyti kiaušinius tiesiai meškai į galvą. Dėl taiklaus „apšaudymo“ žvėris pasitraukė, o kaimas įgavo išskirtinį Kiaušagalio vardą.
Palatavio piliakalnis
Piliakalnis atrastas 1997 m. pagal kraštotyrininko Raimundo Guobio surinktą informaciją. Archeologas Gintautas Zabiela, tais pačiais metais žvalgydamas piliakalnį, aikštelėje vietomis rado pilką kultūrinį sluoksnį su degintais akmenimis, o su metalo detektoriumi aptiko 3 metalinius dirbinius. Pagal išorę bei radinius Palatavio piliakalnis datuojamas XIII–XIV a. Remiantis rašytiniais šaltiniais, jis siejamas su Mindaugo pilimi Latava, kurioje Mindaugas 1253 m. ir 1260 m. išdavė du donacinius aktus. Kadangi 1253 m. aktas išduotas karūnavimo proga, piliakalnis taip pat siejamas su Mindaugo karūnavimo vieta.
