Panevėžyje paminėtos Lietuvos nepriklausomybės kovų ir Panevėžio miesto išvadavimo iš bolševikų 107-osios metinės. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, o vėliau Nepriklausomybės aikštėje vyko iškilminga rikiuotė, skirta pagerbti Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavusius ir žuvusius karius.
Minėjimo metu tylos minute pagerbtas žuvusių karių atminimas, prie pulkininko leitenanto Jono Variakojo paminklo padėtos gėlės.
„Panevėžio išvadavimo diena primena, kad valstybės stiprybė gimsta iš žmonių drąsos, atsakomybės ir ištikimybės savo šaliai. Šiandien dėkojame visiems, kurie anuomet gynė Lietuvos laisvę, ir tiems, kurie ją saugo dabar. Kario tarnyba reiškia ne tik pareigą valstybei – ji suteikia saugumo jausmą visai bendruomenei ir primena, kad laisvė kasdien stiprinama vienybe, pasitikėjimu ir atsakomybe vieniems už kitus“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Pagerbiant Lietuvos laisvės gynėjus ir kariuomenės bei miesto bendrystę, renginyje nuaidėjo trys garbės salvės – už Panevėžio miestą ir jo žmones, už Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusius karius ir už Karaliaus Mindaugo husarų batalioną.
Šiųmečio minėjimo išvakarėse Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas organizavo tradicinį pėsčiųjų žygį istoriniais 4-ojo pėstininkų pulko puolimo keliais – nuo Upytės iki miesto Laisvės aikštės. Žygiu įprasminta 1919 metų gegužės 19-osios operacija, kai karininko Jono Variakojo vadovaujami savanoriai visiškai išvadavo Panevėžį iš bolševikų ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo šiaurės Lietuvoje.
Jau tradicija tapusiame žygyje dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, pavieniai žygeiviai, šeimos, miesto įstaigų ir organizacijų bendruomenės. Dalyviai rinkosi 7, 15 arba 25 kilometrų maršrutus.
Panevėžio išvadavimo dienos minėjimas kasmet primena miesto ir valstybės istorijai svarbius žmones bei įvykius, stiprina pagarbą laisvės gynėjams ir telkia bendruomenę bendrai istorinei atminčiai saugoti.
