Prieš 2,5 metų popiežiumi tapusio Pranciškaus ryžtas tarnauti skurstantiesiems, o ne taikyti doktriną kelia džiaugsmo ir nerimo Romos katalikams.
Tačiau dažniausiai jie, kaip ir visas pasaulis, Pranciškų mato tik iš tolo. Su viena išimtimi. Žurnalui „National Geographic“ kelissyk per pastaruosius pusę metų buvo leista iš arti pažvelgti į Pranciškų. Artimas žvilgsnis į popiežių – žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio numeryje.
„Privalau nedelsiant imtis permainų“, – vieną rytą pareiškė Pranciškus šešiems argentiniečiams draugams, prabėgus vos dviems mėnesiams po to, kai 115 Vatikano konklavos kardinolų pakylėjo jį iš tam tikros nežinios į popiežiaus pareigas. Daugeliui stebėtojų, kurių dalis buvo patenkinti, o dalis sutrikę, naujasis popiežius jau pakeitė beveik viską ir beveik per vieną naktį.
„Jis – pirmasis Lotynų Amerikos popiežius, pirmasis jėzuitų popiežius, pirmasis po daugiau nei tūkstančio metų ne Europoje gimęs popiežius ir pirmasis pasivadinęs Pranciškumi – skurstančiųjų globėjo Šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei. Netrukus po rinkimų naujasis katalikų bažnyčios vadovas pasirodė Šv. Petro bazilikos balkone vilkėdamas baltu apdaru be tradicinio raudono apsiausto ant pečių ar paauksuotos raudonos stulos ant kaklo. Išvykdamas popiežius praėjo pro jo laukiantį limuziną ir įsėdo į autobusą, kuriuo keliavo kardinolai, ką tik paskelbę jį savo vyresniuoju.
Kitą rytą popiežius susimokėjo už nakvynę viešbutyje, kuriame buvo apsistojęs. Atsisakęs tradicinių popiežiaus apartamentų Apaštalų rūmuose jis pasirinko gyventi dviejų miegamųjų bute Vatikano svečių namuose. Užuot tradiciškai bazilikoje laikęs Didžiojo ketvirtadienio mišias ir plovęs kunigams kojas, jis pamokslavo nepilnamečių kalėjime, kur nuplovė kojas dvylikai kalinių“, – vardinama „National Geographic Lietuva“ publikuojamame straipsnyje.
Išoriniam pasauliui popiežius Pranciškus atrodė lyg iš dangaus nusileidęs meteoritų lietus, bet gimtojoje Argentinoje jis buvo gerai žinomas ir kartais nevienareikšmiškai vertinamas religinis veikėjas. Dar studijuodamas seminarijoje, jis pasiekė tokį lygį, jog greitai tapo daugelio studentų ir net mokytojų dvasiniu patarėju. Jis sugebėjo pakilti jėzuitų ordino hierarchijos laipteliais laviruodamas tarp povandeninių politinių uolų, kuomet pašlijo katalikų bažnyčios santykiai su tuometiniu prezidentu Chuanu Peronu, o vėliau – su karine diktatūra. Užsitraukus Jėzuitų vadovybės nemalonę, nuo tremties jį išgelbėjo tik jo gerbėjas kardinolas.
Ištikimi popiežiaus Pranciškaus draugai įsitikinę, jog, nors Romos katalikus popiežius Pranciškus jau nustebino ne kartą, tikrųjų pokyčių pasaulis dar nematė, kaip nematė ir tikrojo pasipriešinimo. Vatikano pareigūnai vis dar bando įvertinti naująjį vadovą. Tačiau draugai įsitikinę – popiežius Pranciškus – tai „žaidėjas šachmatais“, tobulai planuojantis kiekvieną savo dieną ir gerai apmąstantis kiekvieną žingsnį.
Pokyčių norėjusiems bažnyčios atstovams, Pranciškus nedavė progos nusivilti. „Per dvejus metus jis paskyrė 39 kardinolus, iš kurių 24 yra kilę ne iš Europos. Prieš išrėždamas griežtą kalbą praėjusį gruodį, kurioje išvardijo kuriją apnikusias „ligas“, popiežius įpareigojo devynis kardinolus reformuoti šią instituciją. Pavadinęs seksualinę prievartą bažnyčioje „šventvagišku kultu“, jis įkūrė Popiežiaus komisiją nepilnamečių apsaugai. Siekdamas skaidrumo Vatikano finansuose popiežius pasikvietė ryžtingą buvusį regbio žaidėją Sidnėjaus kardinolą Džordžą Pelą ir paskyrė jį Sekretoriato ekonomikos klausimais prefektu“, – permainos toliau vardinamos „National Geographic Lietuva“.
Artimiausiu metu popiežiaus laukia dar rimtesni išbandymai – tai šeimos ir santuokos tarp vienodų lyčių klausimai. Ar popiežius Pranciškus išliks atviras permainoms, parodys netolima ateitis.