Stelmužės dvaro sodyboje (u. k. 939) esantis mauzoliejus – anksčiau netyrinėtas kultūros paveldo objektas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre figūruojantis kaip Stelmužės dvaro sodybos vertingoji savybė.
1914 m. duomenimis Stelmužės mauzoliejuje buvo palaidota mažiausiai 14 šeimos narių. 1924 m. į mauzoliejų atgulė paskutinis dvarą valdžiusios šeimos atstovas. Taigi, mauzoliejuje buvo palaidota ne mažiau kaip 15 asmenų, dar 5 asmenys (baronų Folkerzambų giminaičiai grafai Valujevai) buvo palaidoti prieš mauzoliejų.
Į mauzoliejų buvo patenkama pravėrus masyvius grotuotus vartus, už kurių buvo dvivėrės durys. Pro duris buvo patenkama į įgilintą požeminę patalpą, kurios sienose grindų lygyje buvo nišos karstams, pačioje patalpoje taip pat buvo sustatyti karstai.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą baronų Folkerzambų mauzoliejus buvo apiplėštas ir suniokotas, apie 1965–1967 m. pavogti priešais mauzoliejų stovėję antkapiniai paminklai. Galiausiai, įėjimas į mauzoliejų buvo užmūrytas, tačiau ilgainiui vėl praardytas.
2025 m. rudenį Zarasų rajono savivaldybė nusprendė šį mauzoliejų atverti ir pritaikyti lankytojams. 2025 m gruodžio 2 d. Zarasų rajono savivaldybės atstovams ir archeologams apžiūrėjus mauzoliejų konstatuota, kad statinį būtina sutvarkyti ir atlikti tyrimus.
Atlikus istorinius-archyvinius tyrimus buvo nustatytas mauzoliejaus statybos laikotarpis bei jame palaidotų asmenų tapatybės, archeologinių tyrimų metu buvo surinkti patalpos viduje išmėtytų kaulų bei karstų likučiai. Tiriat rasti ir senųjų mauzoliejaus vartų fragmentai ir puošnus varinis vainikas.
Vykdant mauzoliejaus tvarkybos darbus ketinama atkurti sunykusią durų sąramą ir duris, o išvalytą patalpą pritaikyti lankymui. Po to, kai bus atlikti antropologiniai tyrimai, Stelmužės dvarininkų šeimos palaikai bus sugrąžinti į mauzoliejų.
