Maloniai kviečiame į vieno ryškiausių savo kartos tapytojų Andriaus Zakarausko parodos atidarymą, vyksiantį kovo 26 d. 17:30 val. Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai). Parodos pristatyme dalyvaus autorius. Pasigrožėti A. Zakarausko kūrybos darbais Angelų muziejuje galėsite iki balandžio 21 d.
Andriaus Zakarausko parodoje „Dvigubas“ pristatomi darbai atskleidžia dvigubinimą kaip sąmoningą tapytojo kūrybinį metodą, išjudinantį statišką vaizdą ir tiriantį vaizdo vaizde idėją. Tai – nuosekliai menininko plėtojama strategija, leidžianti išgauti atvaizdo virpėjimą, optinę įtampą ir judesio iliuziją. Sugretinant du artimus, o kartais ir identiškus elementus, atvaizdas ima pulsuoti, tarsi egzistuotų tarp dviejų būsenų. Dvigubindamas menininkas ne sustabdo konkrečią akimirką, o ją praplečia – leidžia matyti ne vien rezultatą, bet ir patį judėjimo, tapsmo procesą.
Zakarauskas kūrinius konstruoja kaip simboliškus dėmių žemėlapius. Kiekviena dėmė tampa ženklu, turinčiu savo kryptį, svorį ir intensyvumą, o jų visuma išsiskleidžia kaip topografinė struktūra, kurioje žvilgsnis keliauja tarp pasikartojančių formų, kol pamažu iššifruoja jų turinį. Motyvai (dažniausiai portretai ar jų fragmentai) ir jų simbolika gali būti atpažįstami, tačiau nuolat kinta, dubliuojasi, persidengia. Siužetai neretai subtiliai nurodo į krikščionišką tradiciją – kančios, aukos, prisikėlimo ar abejonės temas. Šios vizualinės nuorodos, įterptos į abstrakčią struktūrą, nėra literatūriškos siužetų iliustracijos, neseka griežtomis ikonografinėmis schemomis, o greičiau veikia kaip atminties ženklai, jautriai perteikiantys asmeniškus (ir kartu universalius) pasakojimus bei jų emocinį krūvį.
Parodoje svarbus tampa santykis tarp tapytojo ranka atlikto gesto ir mašina atkurto potėpio nuotraukoje. Mechaninis, algoritmiškai tikslus ženklas susiduria su gyvu, kūnišku, netolygiu, reljefišku potėpiu. Šioje sąveikoje gimsta dialogas tarp kontrolės ir atsitiktinumo, tarp skaitmeninės logikos ir fizinio prisilietimo. Dvigubinimas išryškina skirtumą: mašinos generuojama forma gali būti atkartojama beveik identiškai, o rankos gestas visuomet išlieka unikalus, išsaugantis savitą, netobulą ritmą ir klaidos galimybę.
Kartu ekspozicijoje nuolat tikrinamas tikro ir netikro santykis. Ar tai, ką matome, yra autentiškas gestas, ar jo simuliacija? Ar simbolis kyla iš tradicijos, ar yra kaskart naujai kuriamas? Čia atsiveria erdvė abejonei: realybė ir fikcija, tikėjimas ir jo imitacija, originalas ir kopija egzistuoja greta, neretai sunkiai atskiriami, bet nuolat vienas kitą reflektuojantys ir kvestionuojantys. Tad „Dvigubas“ parodoje reiškia ne tik vizualaus pasikartojimo principą, bet ir užsimena apie šiandienoje mus supantį įvykių ir pasakojimų, įspūdžių ir patirčių dvilypumą. Teksto autorė – Justina Augustytė.
Andrius Zakarauskas (g. 1982) – tapytojas. 2010 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2016 m. dėsto Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakulteto tapybos katedroje. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose ir tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse Europoje ir JAV. Nuo 2005 m. surengė personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje. „Jaunojo tapytojo prizas“ konkurso (2009) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premijos (2011) laimėtojas. Menininko darbų yra įsigijęs Centrinis Europos bankas, „Noewe (Lewben) Art Foundation“, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir privačios kolekcijos.
