Antradienio Tarybos posėdžiui Kauno miesto savivaldybė teiks dokumentų paketą, kuris iš esmės atnaujins komunalinių atliekų tvarkymo modelį mieste. Siūlomais sprendimais bus aiškiau apibrėžtos atliekų turėtojų ir tvarkytojų teisės bei pareigos, patikslinta kainodaros sistema ir nustatyti nauji įkainiai. Atliekų tvarkymo įmokos Kaune keisis vidutiniškai 8–10 proc., o atsakingai atliekas tvarkantys komercijos atstovai didelių pokyčių nepajus. Patvirtinus projektą, sprendiniai ir naujos kainos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
Kaunas reaguoja į teisės aktų pokyčius, naujus atliekų tvarkymo reikalavimus bei nacionalinę kryptį – maksimaliai skatinti atliekų perdirbimą ir mažinti atliekų kiekius sąvartynuose.
Aktualiosnaujienos
Kompleksiškai atnaujintos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės: jos taps aiškesnės visiems sistemos dalyviams. Dokumentai taip pat padės užtikrinti skaidresnę ir teisingesnę kainodarą, efektyvesnį atliekų tvarkymą bei didesnį gyventojų ir verslo įsitraukimą į atsakingą rūšiavimą.
Iki šiol galiojusios atliekų tvarkymo taisyklės Kaune patvirtintos dar 2016 metais ir per šį laikotarpį nebuvo keistos. Per beveik dešimtmetį keitėsi teisinis reglamentavimas, praktiniai komunalinių atliekų tvarkymo sprendiniai, pavyzdžiui, mieste atsirado atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, išplėsta rūšiavimo infrastruktūra, įdiegti nauji atliekų apskaitos principai. Dėl to taisyklės peržiūrėtos kompleksiškai, pritaikant jas šiandien taikomam modeliui.
Kainų augimą lemia objektyvūs išoriniai veiksniai – pirmiausia dėl įsigaliojusios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytos regioninės atliekų tvarkymo kainos. VERT patvirtinus naujas kainas kiekvienam regionui, savivaldybės privalo per 7 mėnesius pasitvirtinti savo tarifus.
Atnaujintoje sistemoje išlaikoma dviejų dalių kainodara – pastovioji ir kintamoji. Toks modelis Kaune taikomas jau ne vienerius metus, tačiau šiuo sprendimų paketu jis iš esmės peržiūrėtas ir atnaujintas pagal realias sąnaudas bei pasikeitusias sąlygas. Nuo 2023-ųjų kainodara nebuvo keista.
Iki šiol pastovioji mokesčio dalis buvo simbolinė – siekė vos 1 euro centą už vieną objektą, todėl realiai nepadengdavo infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros kaštų. Atnaujinus metodiką, ši dalis perskaičiuota pagal faktines sąnaudas, įvertinus infrastruktūros nusidėvėjimą, plėtrą ir būtinas investicijas.
Kintamoji dalis priklauso nuo faktinio atliekų kiekio – gyventojai ir įmonės gali pasirinkti konteinerių dydį bei jų ištuštinimo dažnį pagal savo individualius poreikius ir aptartas sutarties sąlygas. Tai leidžia tiesiogiai daryti įtaką mokamai sumai: kuo mažiau atliekų sukaupiama ir kuo atsakingiau jos rūšiuojamos, tuo mažesnė kintamoji mokesčio dalis.
Papildomai numatoma ir atsakomybė už netinkamą atliekų rūšiavimą – užfiksavus tokius atvejus atliekų turėtojams gali būti taikomi didesni įkainiai. Kontrolę vykdys atliekų tvarkytojas – „Kauno švara“. Pirmuoju etapu, pastebėjus akivaizdžias rūšiavimo klaidas, pavyzdžiui, į komunalinių atliekų konteinerius išmetą statybinį laužą ar kitas netinkamas atliekas, bus taikomas vienkartinis – tris kartus didesnis – mokestis.
Įkainių pokyčiai gyventojams išliks nuosaikūs – vidutiniškai apie 8–10 proc. Pavyzdžiui, individualaus namo gyventojas, pasirinkęs du kartus per mėnesį ištuštinti 120 litrų konteinerį, vietoje 5,04 euro mokės 5,55 euro per mėnesį (0,51 euro arba apie 10 proc. daugiau). Tuo metu 60 kv. metrų bute gyvenantis daugiabučio gyventojas vietoje 8,04 euro mokės apie 8,84 euro per mėnesį – tai yra taip pat beveik 10 proc. daugiau, arba 0,80 euro daugiau per mėnesį.
Verslo segmente ženklesnius pokyčius pajus įmonės, kurios galėjo būti suklaidintos ar dėl nežinojimo naudojosi atliekų tvarkytojų paslaugomis, kurie neturi teisės Kauno miesto savivaldybės teritorijoje rinkti komunalinių atliekų. Pagal galiojančius teisės aktus, visoje miesto teritorijoje komunalines atliekas gali tvarkyti tik vienas operatorius, turintis sutartį su savivaldybe. Šiuo atveju Kaune tai – „Kauno švara“.
Įmonės, galbūt neįsigilinusios ar suklaidintos kitų komunalinių atliekų tvarkytojų, naudojosi neleistinomis paslaugomis. Tokia praktika iškreipia visą sistemą.
Atlikus išsamią analizę, nustatyta reikšmingų disbalansų: kai kurios įmonės ar prekybos centrai, vykdantys analogišką veiklą, už atliekų tvarkymą mokėjo ženkliai skirtingas sumas – vieni tik kelis šimtus eurų per mėnesį, kai kiti – kelis tūkstančius eurų.
Įsigaliojus naujai tvarkai, įmonės privalės atsiskaityti su savivaldybės parinktu atliekų tvarkytoju pagal realius atliekų kiekius ir nustatytas tvarkas. Verslai, kurie iki šiol visas sugeneruojamas atliekas visa apimtimi tvarkė per „Kauno švarą“, mokės tiek pat arba mažiau.
Pašalinus neatitiktis, surinktos papildomos lėšos padės geriau prižiūrėti esamas, atnaujinti ar pagal poreikį plėsti infrastruktūrą. Tai leidžia patogiai rūšiuoti atliekas, o ilgainiui – mažinti mišrių atliekų kiekius bei didinti perdirbimą.
Miestas jau dabar yra sukūręs išvystytą atliekų surinkimo tinklą. Šiuo metu daugiabučiuose įrengta daugiau kaip 2,2 tūkst. maisto atliekų konteinerių, dalis jų – įgilinti. Individualiems namams nupirkta po 10 tūkst. maisto ir virtuvės atliekų konteinerių, kompostavimo dėžių. Taip pat mieste veikia 862 tekstilės atliekų konteineriai, beveik 13 tūkst. žaliųjų atliekų surinkimo priemonių.
Didelė dalis infrastruktūros skirta pakuočių rūšiavimui – individualiems namams išdalinta apie 72,8 tūkst. konteinerių plastikui, popieriui, metalui ir stiklui. Viešosiose erdvėse, prie įmonių ir daugiabučių papildomai įrengta per 3 tūkst. plastiko, beveik 4,8 tūkst. popieriaus ir apie 2,5 tūkst. stiklo atliekų konteinerių.
