Ar kultūros paveldas šiandien dar gali mus nustebinti?
Ar jis gali tapti gyva mūsų kasdienybės dalimi, o ne vien tik tolimu praeities liudininku?
2026 metais Europos paveldo dienos kvies atsakyti į šiuos klausimus ir pažvelgti į paveldą naujai. Šių metų tema – „Kultūros paveldas: saugok, puoselėk, atgaivink“ – skirta kiekvienam iš mūsų, nes paveldas gyvas tiek, kiek mes jį pastebime, suprantame ir įprasminame.
Rugsėjo 17–27 dienomis visoje Lietuvoje net dešimt dienų bus skirtos dialogui su paveldu: per pasivaikščiojimus, susitikimus, kūrybines veiklas ir patyrimus, kurie leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atrasti save.
Šiandien gyvename greitame, skaitmeniniame pasaulyje: socialiniai tinklai, dirbtinis intelektas ir nuolatinis informacijos srautas keičia mūsų dėmesį ir santykį su aplinka. Tokiame informacijos pertekliuje kultūros paveldas galbūt ne visada atrodo aktualus, o jauną žmogų kasmet tampa vis sunkiau nustebinti.
Tačiau būtent todėl 2026 m. tema šiandien tokia svarbi. Paveldas neturėtų likti tik saugomas – jis turi būti atgaivinamas per patirtis. Gyvas paveldas kalba per istorijas, emocijas, asmeninį ryšį. Todėl kviečiame pažvelgti į paveldą kūrybiškai: paveldą pristatyti per interaktyvias veiklas, edukaciją, istorijų pasakojimą, leidžiantį ne tik išgirsti, bet ir išjausti. Tokios patirtys padeda geriau suprasti ne tik praeitį, bet ir savo pačių tapatybę, ryšį su vieta ir bendruomene.
Paveldas turi ypatingą galią – jis suburia. Ne tik institucijas, bet ir bendruomenes, kaimynus, pavienius žmones. Kartais paveldu tampa ne garsus objektas, o vieta, kuri mums ir mūsų bendruomenei yra ypatingai svarbi.
Galbūt tai pastatas, pro kurį praeinate kasdien. Gal niekada nesusimąstėte, kam jis buvo skirtas anksčiau, kas jame vyko, kas jį statė. O gal tai vieta, kuri šiandien įgauna naują funkciją ir naują reikšmę bendruomenei. Europos paveldo dienos kviečia bendruomenes atpažinti, įvardyti ir įprasminti savo paveldą – tokį, koks jis svarbus šiandien.
Paveldo samprata nuolat plečiasi. Vis dažniau kalbama apie vadinamąjį „visa apimantį paveldą“ (pranc. tout-patrimoine) – platų ir įvairialypį reiškinį, apimantį ne tik architektūrą ar dailės kūrinius, bet ir kasdienius objektus, amatus, gastronomiją, tradicijas, mitus bei pasakojimus. Visa tai gali tapti paveldu, jei visuomenė jam suteikia vertę ir prasmę. Ši plati paveldo samprata atveria daugiau galimybių ir Europos paveldo dienų renginiams.
Svarbu suvokti, kad paveldas neegzistuoja savaime – jis nėra iš anksto duotas. Paveldas yra socialiai kuriamas: mes patys sprendžiame, ką laikome svarbiu, ką norime saugoti ir perduoti ateities kartoms. Todėl natūraliai kyla klausimai: kodėl vienas statinys ar tradicija tampa paveldu, o kitas – ne? Kas lemia šį pasirinkimą?
Per pastaruosius dešimtmečius paveldo samprata išsiplėtė iki tokio masto, kad kartais susidaro neriboto augimo įspūdis. Visuotinio paveldo epochoje paveldu gali tapti tiek praėjusių amžių architektūros liudijimai, tiek kasdieniai daiktai ar gyvosios tradicijos. Nuo barokinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios iki viduramžių laikotarpio žaidimo kauliuko, nuo kabančių sodų pynimo tradicijos iki per Sekmines dainuojamų sutartinių – paveldas yra daugiabriaunis, kintantis ir nuolat papildomas.
Plati ir turtinga 2026 m. Europos paveldo dienų tema „Kultūros paveldas: saugok, puoselėk, atgaivink“ leidžia pažvelgti į paveldą visapusiškai – apimant tiek materialųjį, tiek nematerialųjį jo sluoksnius.
Vienas iš akcentų – architektūrinis paveldas, kurį šiandien siekiame ne tik saugoti, bet ir atgaivinti bei įveiklinti. Kviečiame atkreipti dėmesį į savo miesto ar miestelio paveldo objektus: galbūt galite pasidalyti sėkmingais įveiklinimo pavyzdžiais, pakviesti bendruomenę į pasivaikščiojimą ar patyriminį susipažinimą su šiais objektais. O gal dar tik svarstote apie paveldo įveiklinimą, bet nežinote, nuo ko pradėti? Tokiu atveju verta inicijuoti diskusiją ir pakviesti kultūros paveldo specialistus, turizmo ar verslo atstovus, kurie galėtų kartu ieškoti realių sprendimų.
Kalbėdami apie architektūrinį paveldą, kviečiame atsigręžti ir į praeitį – kaip paveldo atgaivinimas vyko anksčiau. Lietuvoje turime ne vieną sėkmingą pavyzdį, atgimusį po istorinių negandų, – Biržų, Trakų pilys tai puikiai liudija. Pažvelgę į paveldo praeitį, galime geriau suprasti šiandienos sprendimus.
Ne mažiau svarbūs ir etnografiniai kaimai, jų gyvosios tradicijos bei tradiciniai amatai. Juos atgaivinti galime per kūrybines dirbtuves, edukacines veiklas ir susitikimus, leidžiančius jaunajai kartai augti pažįstant savo krašto paveldą ir tradicijas.
2026 m. tema taip pat primena apie nematerialiojo paveldo išsaugojimo ir atkūrimo iššūkius. Tradiciniai šokiai, dainos, papročiai – tai neatsiejama mūsų kultūrinio paveldo dalis, kurią norime puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Ypatingą vietą čia užima ir mitologinis paveldas: mitai, legendos ir pasakos tapo mūsų kultūrinės vaizduotės pamatu, o šiandien jie atgimsta naujais, šiuolaikiniais pasakojimų pavidalais.
2026 metų Europos paveldo dienos kviečia ne tik prisiminti, bet ir veikti – atgaivinti pastatus, tradicijas ir istorijas, kurti naujus ryšius su tuo, ką paveldėjome.
Nes paveldas nėra tik tai, kas buvo. Paveldas – tai, ką pasirenkame išsaugoti ir perduoti toliau.
Plati ir daugiasluoksnė 2026 m. Europos paveldo dienų tema „Kultūros paveldas: saugok, puoselėk, atgaivink“ kviečia organizatorius, bendruomenes ir pavienius kūrėjus ieškoti savitų paveldo interpretavimo būdų. Žemiau pateikiamos orientacinės teminės gairės gali tapti atspirties tašku renginiams, diskusijoms, edukacijoms ir kūrybinėms iniciatyvoms:
- Materialus ir nematerialus paveldas: kaip šios dvi paveldo formos sąveikauja, papildo viena kitą ir kuria visuminę kultūrinę patirtį?
- Architektūrinio paveldo įveiklinimas: kokie iššūkiai ir galimybės kyla siekiant suteikti istoriniams pastatams naują funkciją ir prasmę?
- Mitologinio ir architektūrinio paveldo sąsajos: kaip legendos, mitai ir pasakojimai praturtina architektūrinius objektus ir jų suvokimą?
- Tradicinių amatų išsaugojimas ir atgaivinimas: kaip per edukaciją, kūrybines dirbtuves ir gyvą patirtį perduoti amatus jaunajai kartai?
- Atsakingas paveldo saugojimas: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp autentiškumo išsaugojimo, šiuolaikinio naudojimo ir neišvengiamos kaitos?
- Bendruomenių vaidmuo: kaip vietos bendruomenės gali tapti aktyviomis paveldo puoselėtojomis, interpretuotojomis ir pasakotojomis?
- Paveldo aktualumas šiandien: kaip paversti kultūros paveldą prasmingą šiuolaikiniam žmogui ir patrauklų ateities kartoms?
- Ateities perspektyva: kaip užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms, pasitelkiant patirtį, o ne vien saugojimą?
Šios gairės nėra ribojančios – jos kviečia eksperimentuoti, ieškoti ir atrasti naujus būdus kalbėti apie paveldą taip, kad jis būtų gyvas, atpažįstamas ir svarbus šiandien.
Kviečiame prisijungti prie 2026 m. Europos paveldo dienų sezono ir atrasti paveldą iš naujo.
