Dar praėjusių metų gruodžio pradžioje deklaruotų gyventojų skaičius Kauno rajone perkopė 120 tūkst. Šių metų sausio 5 d. Registrų centro duomenys liudija: šiame krašte gyvena 120 198 žmonės.
2025 m. sausio 3 d. gyvenamąją vietą pakaunėje buvo deklaravę 117 633 žmonės. 2024 m. Kauno rajonas ūgtelėjo 2 539, per praėjusius metus – 2 565 gyventojais. Džiugina ir tai, kad net 43 proc. gyventojų yra 15–45 metų, o amžiaus vidurkis – 40 metų.
Lietuvoje daugelis savivaldybių susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimu, tačiau Kauno rajonas išsiskiria kaip ryškus augimo pavyzdys. Tai reikšmingas demografinis pasiekimas ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu.
Daugumoje savivaldybių gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos, senėjimo ir mažo gimstamumo. Tačiau Kauno rajonas patenka tarp nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius nuosekliai didėja. Prie šios grupės taip pat dažniausiai priskiriami Vilniaus miestas, Vilniaus rajonas, Kauno miestas ir Klaipėdos rajonas.
Pagal gyventojų skaičių Kauno rajonas šiandien prilygsta vidutinio dydžio Lietuvos miestui. Jo mastas artimas Šiauliams – vienam iš didžiųjų šalies miestų. Skirtumas, kad Kauno rajonas nėra vientisas urbanistinis centras, o sparčiai auganti žiedinė savivaldybė, jungianti miestelius, gyvenvietes ir priemiesčius aplink Kauną.
Priemiestinės seniūnijos ir yra didžiausios, pasižymi nuolatiniu augimu. Kaip ir praėjusiais metais, didžiausių sąrašas nesikeitė. Pirmoji su 12 608 gyventojais išlieka Domeikavos seniūnija, antroje vietoje – Ringaudų seniūnija (12 288), trečioje – Užliedžių (11 420), ketvirtoje – Garliavos apylinkių (10 776), o penketuką užbaigia Garliavos seniūnija (10 083).
Įdomu tai, kad dvi – Domeikavos ir Ringaudų – seniūnijos jau yra tokio pat dydžio, kaip miestų statusą turintys Lentvaris, Šilalė, Biržai ar Neringa.
Pagal augimo tempus pirmoji yra Ringaudų seniūnija (+937). Antra sparčiausiai augusi per 2025 m. – Užliedžių seniūnija (+783), trečia – Domeikavos seniūnija (+415), o Garliavos apylinkių seniūnijai (377) tenka ketvirta pozicija. Sparčiausiai pernai augusių seniūnijų penketuką užbaigia Alšėnų seniūnija, šių metų sausio 5 d. turėjusi 5 729 gyventojus (palyginti su 2025 m. sausio 5 d., +252).
Jei pokytį vertintume procentais, minėtas sąrašas šiek tiek keistųsi: Ringaudų seniūnija padidėjo 8,25 proc., Užliedžių – 7,36, Alšėnų – 4,6, Garliavos apylinkių – 3,63, o Domeikavos – 3,4 proc.
Didžiausių seniūnijų penketuką užbaigianti Garliavos seniūnija, kaip ir ankstesniais metais, mažėja. 2025 m. sausio 5 d. gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 10 333 gyventojai, o 2026 m. sausio 5 d., Registrų centro duomenimis, jų buvo 10 083: 250 žmonių, arba 2,42 proc., mažiau.
Ankstesniu laikotarpiu lyderės pozicija priklausė Užliedžių seniūnijai, kurioje nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 3 d. registruotų gyventojų skaičius padidėjo net 762, nedaug (741) atsiliko ir Ringaudų seniūnija. Domeikavos ir Garliavos apylinkių seniūnijos minėtu laikotarpiu ūgtelėjo panašiai: atitinkamai 442 ir 433 žmonėmis. Garliavoje taip pat fiksuotas sumažėjimas 96 žmonėmis.
Iš 25 Kauno rajono seniūnijų pernai gyventojų gausėjo daugiau nei pusėje, tiksliau – trylikoje. Tarp jų didesne plėtra pasižymėjo Akademijos, Raudondvario, Neveronių ir Samylų seniūnijos.
„Ringaudų seniūnija mums smarkiai kvėpuoja į nugarą, – neslėpė Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė. – Aišku, nemaža plėtra vyksta ir pas mus, tačiau Ringaudų pusėje – didesnė. Man smagu, kad Domeikavos seniūnija didėja. Pastačius naują kvartalą, sutvarkomas koks kampas, vietovė gerokai pagražėja. Gal ir padaugėja rūpesčių, bet tuo gyvenimas ir žavus, kad neleidžia stovėti vietoje.“
Pasak L. Mišeikienės daugiausia nekilnojamojo turto (NT) objektų kyla Smiltynuose, čia statomas naujas kvartalas. Plečiasi ir Suopių kvartalas Žemaitkiemyje, Varluva, Šakių kaime „Norvegijos kontaktai“ stato daugiabučius.
„Pagrindinis dalykas, kurio nori naujakuriai, – asfaltuoti, apšviesti keliai. Duok tai ir jie bus laimingi. Kvartalai dažnai privatūs, todėl juose atsiranda tai, ką suplanuoja NT vystytojai. Tačiau jie retai investuoja į vaikų žaidimų aikštelių ar žaliųjų erdvių sukūrimą. To mes pasigendame. Yra pasitaikę, kad pirminiuose planuose vaikų žaidimų aikštelės ar žaliosios erdvės būna suplanuotos, tačiau vėliau tai dingsta ir vietoj šių objektų išdygsta namai.“
Ringaudų seniūnė Rūta Slivinskienė beveik neabejojo, kad registruotų gyventojų skaičiumi pavyks aplenkti šiuo metu didžiausią Domeikavos seniūniją, tačiau neprognozavo, kad gali taip atsitikti. „Važinėdama po seniūniją matau, kiek namų auga. Šiuo metu daugiausia jų Virbališkių kaime ir Bajoruose – pagal gyventojų amžiaus vidurį jauniausiame kaime Lietuvoje. Jaunėja ir visa seniūnija: vyresnio amžiaus žmonės gyvena tik Ringauduose ir Noreikiškėse“, – konstatavo pašnekovė.
Ringaudų seniūnija – viena iš artimiausių miestui, o susisiekimas patogus į visas puses. Arti kurortinės teritorijos statusą turinti Kačerginė, graži gamta ir pačioje seniūnijoje. Kartu su Akademijos seniūnija yra kone visų prekybos tinklų centrai, sporto klubas, gausybė paslaugų – tai tarsi miestas miesto pašonėje.
„Paslaugų išties daug. Gyventojai jaučia didesnį sporto klubų poreikį, tikėkimės, tai kompensuos naujasis „Lemon Gym“ Raudondvario plente. Kiti nori stadiono, didesnės mokyklos – daugiau vaikams pritaikytų paslaugų, kad nereikėtų jų vežioti į Kačerginę ar Zapyškį. Apskritai žiūrint, viską turime ir esame patrauklūs“, – šypsojosi R. Slivinskienė.
Seniūnę džiugina itin mažas nedarbas seniūnijoje – turinčių atidirbti už pašalpas neretai tenka laukti. Nemaža dalis gyventojų dirba Kaune, yra tokių, kurie važinėja į Vilnių ir kitus miestus, juk atstumai, palyginti su pasauliniu mastu, nelabai dideli. Nemažai darbo vietų yra ir pačioje seniūnijoje, be to, čia kuriasi naujos įmonės, steigiasi verslai.
„Smagu, kad seniūnija didėja ir gražėja. Žinoma, netrūksta ir iššūkių, nes kai kurie gyventojai įsivaizduoja, kad už mokamą infrastruktūros mokestį jiems viskas turi būti padėta ant lėkštutės. Tačiau kita dalis supranta, kad ir jiems reikia prisidėti, kad bendruomenė būtų stipresnė. Man norisi, kad būtų daugiau bendruomeniškumo, sukurti šiltą aplinką, kad visi būtų draugiški, kaimyniški, kad kaimynystė būtų saugi. Tai mano siekiamybė. Su baltu pavydu stebiu Akademiją, kurioje bendruomeniškumas itin stiprus“, – sakė Ringaudų seniūnė.
Sparčiausiai augančių seniūnijų penketuke įrašyta Alšėnų seniūnija, džiugina seniūnę Oksaną Janušauskienę. „Žinoma, padaugės darbų, iškils problemų, bet, manau, turėsime tam tikrų gražių rezultatų, kurių galima pasiekti, kai vyksta augimas“, – įsitikinusi seniūnė.
Alšėnų seniūnijoje sparčiausiai urbanizuojami Narsiečiai, Mastaičiai ir Kampiškiai. O. Janušauskienės nuomone, išaugusį patrauklumą lemia tai, kad seniūnija ir gana urbanizuota, ir kartu turi nemažai gamtos: žaliųjų zonų, miškų. „Matyt, žmones vilioja ši pusiausvyra. Esame netoli greitkelio, Garliavos ir Kauno miestų, susisiekimas su abiem – geras. Veikia naujas daugiafunkcis centras, mokykla ir vaikų darželis – tai aktualu jaunoms šeimoms, turinčioms mažų vaikų. Atnaujintas baseinas norintiems sveikatintis ir gerai praleisti laiką. Kitų rajono mokyklų antrokams mokytis plaukti tenka atvažiuoti, o mūsų vaikams net į lauką išeiti nereikia, į baseiną patenkama koridoriumi. Patrauklumą didina ir didelių įmonių, verslų, darbo vietų buvimas. Naujakuriams, planuojantiems šeimą, visi šie dalykai yra labai svarbūs, žmonės atsižvelgia į šį bendrą vardiklį“, – kalbėjo seniūnė.
O.Janušauskienę džiugina naują oro gurkšnį įgavusi kultūra, aktyvios ir besikuriančios bendruomenės, iniciatyvūs žmonės, kurie, jos žodžiais, nori pulso ir gyvybės.
