Laisvės gynėjai prieš 35 metus įrodė, kad vienybė ir susitelkimas gali daugiau nei ginklai. Artėjant Sausio 13-osios įvykių metinėms, prisiminti vienybės svarbą kviečia ansamblio „Lietuva“ ir kviestinių atlikėjų projektas – oratorija „13“. Koncertinė programa skambės sausio 12 d. 21 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Specialiai šiam projektui muziką kūrė žymus latvių kompozitorius Ēriks Ešenvalds, o istorinė 1991-ųjų naktis atgims per sakralumą, tikrais išgyvenimais kurtą libretą bei jautrią šeimos patirtį.
„Šiurpo oda ir kaupėsi ašaros akyse… Buvo jautru prisiminti tuos įvykius, viskas stipru ir išbaigta nuo pradžios iki pabaigos. Galima patirti ir liūdesį, ir ramybės jausmą, kad visa tai jau buvo. Tokiais renginiais turėtume jausti pasididžiavimą ir kartais taip trūkstamą vienybės jausmą. Labai prasminga“, – išgyvenimais po premjeros 2022 m. sausį dalinosi žiūrovai, kai buvo pristatyta teatralizuota oratorijos versija.
Kartu su „Lietuvos“ choru ir tautinių instrumentų orkestru scenoje pasirodys Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“, solines partijas atliks žiūrovų įvertinti aktoriai ir dainininkai – Vladas Bagdonas, folkloro atlikėja Rasa Serra, operos solistai Jovita Vaškevičiūtė ir Osvaldas Petraška, jauniausi projekto atlikėjai Teodoras Lipčius, Bernardas Lipčius ir Dorotėja Lipčiūtė, kiti kviestiniai muzikantai. Diriguos ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas.

Istorija vyksta čia ir dabar
Latvijoje gyvenantis kompozitorius Ē. Ešenvalds įsitikinęs – susiklosčius tokiems geopolitiniams įvykiams, oratorija grįžta pačiu aktualiausiu metu.
„Programa vos per valandą palieka gilų įspūdį, perteikia tas tikrąsias emocijas, to meto tragedijos mastą. Taip pat ir galią, gimstančią bei kylančią iš folkloro šaknų, perduodamą vyresniųjų kartos, kas mums šiandien suteikia tikėjimo ir pasitikėjimo. Reikalinga stiprinti visuomenę, įkvėpti, plačiau atverti akis. Ateitis čia – jau dabar turime eiti, kalbėti, kovoti ir nebijoti. Tai nėra abstraktu ar neapčiuopiama – istorija vyksta čia ir dabar“, – sako latvių kūrėjas, tris kartus laimėjęs Latvijos didžiosios muzikos premiją ir pelnęs tarptautinį pripažinimą. Jo kūrinius atlieka tokie pasaulio kolektyvai kaip Bostono, Birmingemo simfoniniai orkestrai, amerikiečių chorai ir kiti.
Pasak Ē. Ešenvaldo, Lietuva ir Latvija – kaip sesės, susaistytos bendra praeitimi, o tokie istoriniai projektai ryšį tik dar labiau sutvirtina. Visa tai kompozitoriui rezonuoja asmeniškai.
„Tai mūsų istorija, mes visi ją patyrėme. Kūrėme taip, kaip jautėme, kaip matėme savo akimis. Esu laimingas, galėdamas bendradarbiauti su tokia puikia lietuvių komanda. Gi po savaitės – sausio 20-ąją – panašūs įvykiai nutiko Latvijoje, Rygoje. Prisimenu, su mama ir broliu likome namuose. Tuo metu gyvenome Priekulėje, kuri nuo sostinės nutolusi apie 200 km. Kai prasidėjo siaubingi šaudymai ir tankų važiavimai, visą informaciją sekėme per TV žinias ir radiją, nepraleidome nieko, kas tuo metu vyko Rygos centre. Buvau tik 14 metų berniukas. Iš mano miestelio atsirado drąsių žmonių, kurie nusprendė ten vykti ir dalyvauti barikadose. Jie gynė mūsų vyriausybę, televiziją, radijo pastatus. Aš taip pat norėjau kaip nors padėti, bet, kaip ir minėjau, buvau tik keturiolikos. Turbūt vienintelis dalykas, ką galėjau padaryti, tai tik melstis ir prašyti Dievo, kad mūsų šalis liktų saugi.“

Sudėtos tikros žmonių patirtys
Emociškai pagauli oratorija „13“ – tarsi kitokia istorijos knyga, to meto įvykius atskleidžianti per šeimos patirtį. Čia pasakojama vaiko, mamos ir tėvo akimis, kiekvieno jų vidiniais išgyvenimais. Ką jaučia mažas vaikas, taip arti pamatęs mirtį ir čia pat degančius vilties laužus?
„Istorinė atmintis išlieka per ateitį, per mūsų vaikus. Todėl oratorijoje žvelgiama vaiko žvilgsniu – mes jam tarsi perduodame tai, ką patyrėme, ko liudininkais tapome. Vaikai juk irgi toje aikštėje buvo kartu su tėvais, stebėjo pro langus ar gatvėse. Reikia žinoti, prisiminti ir vertinti savo istoriją, o tuos įvykius pasirinkome atspindėti būtent per vieną šeimą. Atskiri kūriniai veikia itin emociškai giliai“, – pasakoja oratorijos režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, sukūrusi ansamblio misteriją „Dievai ir žmonės“ ir koncertinę programą „Dainuojanti laisvė“.
Pasakojimą vaiko akimis sustiprins jauniausi projekto dalyviai. „Džiaugiuosi, kad iki šiol Teodorui, o dabar ir Bernardui su Dorotėja tenka tokia garbė bei atsakomybė reprezentuoti vaiko akimis. Aš pats tų įvykių metu buvau panašiai sūnaus amžiaus. Tą vienybę prisimenu vaiko pojūčiais, ir kaip naktį tėvai mane saugojo. Todėl tikiu, kad per tokias oratorijas mūsų vaikai gali dar giliau pajausti mūsų istoriją“, – teigia trijų vaikų tėtis Saulius Lipčius.
Artimas ryšys su jaunaisiais solistais labiausiai paveikė operos mecosopraną J. Vaškevičiūtę. Jos įkūnijamas motinos vaidmuo leido suprasti, kaip jautriai ir su baime to meto įvykius išgyveno vaikus auginančios šeimos.
„Kai į tave pakėlę akis dainuoja vaikučiai, kai sako: „apkabinki, mama, nepaleisk“, tai labai liečia. Ir kuomet choras, orkestras tą istoriją išdainuoja, kaip žmonės savo kūnu pasiaukodami išstovėjo… Kaip dabar atsimenu, tąkart, būdami dar paaugliai, patyrėme siaubą, baisų sąmyšį. Svarbu apie tai kalbėti ir nepamiršti.“

Oželytė: „Esu nustebinta ir dėkinga“
2022 m. sausio 13-osios išvakares su šia programa minėjo viena garsiausių to meto įvykių liudininkių – Aukščiausios Tarybos narė, Kovo 11-osios Akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė.
„Klausant oratorijos, fiziškai jutau stiprų ir harmoningą balsų skambesį, šiurpo oda ir užgniauždavo kvapą. Pasiekėte neįtikėtiną aktoriaus sakomo teksto ir choro muzikos susiliejimą – jie pereina vienas į kitą, tarsi tos pačios melodijos kitokia intonacija, klausosi kaip vientisa muzika. O tai, kokius jausmus sukelia vaikiški balsai, sunku ir apsakyti. Nustebau, pamačiusi juos – kaip tokie mažučiai sugebėjo absoliučiai virtuoziškai balseliais perteikti jautriausią kūrinio prasmę – skaidriai, stipriai, subtiliai? Tai, kad „Lietuva“ dabar yra tokia – tapo tikra dovana – moderni, stipri poveikio prasme. Esu labai nustebinta ir labai dėkinga.“
„Mes turime išskirtinę, mums visiems svarbią datą. Nors jaunoji karta ją žino, visgi tenka pripažinti, kad tiek aš, kaip jaunas dirigentas, tiek šių laikų karta neišgyvenome taip stipriai, kaip patyrė mūsų tėvai ir seneliai. Todėl galvoju, kad būtent tokia meno forma, tokia muzikinės programos „13“ išraiška pritrauks skirtingo amžiaus žiūrovą bei kvies susitelkti, pažinti mūsų šalies istoriją ir toliau ją prisiminti“, – koncertui ruošiasi vyr. dirigentas E. Kaveckas.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ oratorijoje tekstu ir muzika kuriama refleksija, kuri vieniems reikštų grįžimą mintimis į Sausio 13-osios naktį, kitiems – gilesnį suvokimą, kuo iš tiesų gyveno tuo metu Vilnius, Lietuva, jos žmonės. Oratorijos kūrinius sieja bendros emocinės temos, o šeimos išgyvenimus sustiprina pasakotojo balsas, lietuvių liaudies dainų motyvai, šūksniai, maldos ir giesmės, įtaigios masinės scenos.
Oratorijos „13“ libretą parašė Arnas Ališauskas, kostiumų dailininkė – Olga Filatova Kontrimienė, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Tai vienas pagrindinių minėjimo renginių, kuris prisideda prie kampanijos „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“.
Renginys nemokamas


















