Prieš kelerius metus išsikeltas vienas ambicingiausių Kauno infrastruktūros tikslų virsta realybe – statomi trys nauji tiltai ir viadukas. Dviejų jungčių per Nemuną statybos pasiekė pusiaukelę. Šį rudenį veiksmas prasidėjo ir abipus Neries – tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės. Viaduko statyba per A1 magistralę ties Ašigalio gatve finišuos kitąmet.
Dviejų upių santakoje esančio miesto pareiga statyti kuo daugiau tiltų, kaip Vakarų Europoje, ten jie stovi kas kelis šimtus metrų. Šiuo metu Kaune kyla keturi tiltai, Kauno pavyzdžiu jau seka ir kiti Lietuvos miestai. Kiekviena nauja jungtis ne tik sutrumpina atstumus, bet ir suartina žmones. Pagerinus susisiekimą, kauniečiai greičiau pasieks darbo vietas, mokyklas, ligonines. Miesto planuose – dar daugiau tiltų.
2023-iųjų vasarą duotas oficialus startas didžiausiam miesto projektui – Santakos tilto statybai. Mažiau nei per dvejus metus tarp Brastos ir Užnemunės gatvių atlikta daugiau kaip pusė visų numatytų darbų.
Statybvietėje įrengtos beveik visos pagrindinės betono konstrukcijos, pagaminta visa metalinė tilto perdanga. Brastos g. pusėje jau matoma žiedinė sankryža, pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Užnemunės g. toliau rengiama infrastruktūra viadukui – tvirtinamos pakopos, atramos.
Santakos jungtis Kaune savo ilgiu (417 m) nusileis tik M. K. Čiurlionio (475 m) ir Č. Radzinausko – Lampėdžių (446 m) tiltams. 23,2 m plotyje išsiteks 4 eismo juostos ir pėsčiųjų bei dviračių eismui skirtos zonos.
Per pastaruosius metus stipriai pasistūmėjo ir pernai startavusios antrojo tilto per Nemuną statybos. Tarp salos ir Žemosios Fredos krantų taip pat atlikta pusė darbų.
Statybvietėje įrengtos spraustasienės bei poliai, baigti tarpinių bei krantinių atramų betonavimo darbai. Lygiagrečiai sumontuoti tilto atraminiai guoliai bei deformaciniai pjūviai, išbetonuotos pereinamosios plokštės.
Čia šiuo metu vykdomi pastolių montavimo darbai plieninei perdangai atremti. Tuo pačiu montuojama ir dažoma pati perdanga, įrengiamos laiptų bei atraminės sienos konstrukcijos.
Pagal projektą tilto ilgis sieks 258 metrus, o plotis – virš 6 metrų. Statinys savo išvaizda primins jau pastatytą mažesnį tiltą ties I. Kanto gatve. Numatyta panašių motyvų turėklų sistema, „lengvumo“ įspūdį kurianti šviesios spalvos metalinė konstrukcija. Tai bus šeštoji Nemuno upės ir salos krantus jungianti susisiekimo arterija, tačiau pati pirmoji, vedanti Žemosios Fredos ir Aleksoto link.
Šių metų rudenį prasidėjo ir trečiojo tilto statybų paruošiamieji darbai. Tarp Senamiesčio ir Brastos gatvių matomos pirmosios sankasos.
Čia per artimiausius kelerius metus taip pat bus pastatyta jungtis pėstiesiems ir dviratininkams. 312 metrų ilgio ir 6,5 m pločio tiltas natūraliai įsilies į esamus takus.
Greta stovintis P. Vileišio tiltas nėra pritaikytas dideliems pėsčiųjų ir dviračių srautams, todėl naujoji jungtis tarp Brastos g. ir Senamiesčio išspręs šią problemą.
Kaune naujos jungtys statomos ne tik abipus upių. Šių metų pavasarį ties Ašigalio gatve prasidėjo viaduko per A1 magistralę statybos. Mažiau nei per metus atlikti beveik visi pagrindiniai darbai. Plika akimi matomas ne tik pats statinys, bet ir greta įrengiamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos.
Viaduko statybos kone didžiausio susidomėjimo sulaukė rugpjūčio 4–5 dienomis. Dėl saugumo pusei paros teko uždaryti nedidelę atkarpa A1 magistralės transporto mazge tarp Savanorių prospekto ir Jonavos gatvės.
Kol vairuotojai naktį keliavo apylankomis, rangovai mažiau nei per 12 valandų virš A1 magistralės sumontavo devynias gelžbetonines sijas. Vienos svoris – 27 tonos. Pačią viaduko konstrukciją iš viso sudarys dešimtys tokių perdangos elementų.
Užbaigus elektros tinklų perkėlimo darbus, statybvietėje liks sudėti paskutines perdangos plokštes. Vairuotojai naująjį viaduką galės išbandyti jau kitąmet, kai tik rangovai sulauks tinkamos oro temperatūros ir galės užtikrinti geriausią važiuojamosios dangos kokybę.
