Tai, kas vienam atrodo atlieka, kitam gali tapti tikru atradimu.
Baisogalos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje dirbanti atliekų priėmėja Jurgita, tvarkydama popieriaus atliekų konteinerį, pastebėjo senovinę knygą. Smalsumas paskatino ją pavartyti ir netrukus paaiškėjo, kad į rankas pateko vertingi radiniai – galimai su XX a. pradžioje gyvenusio Šeduvos vaistinės savininko ar jo artimųjų paveldu susiję daiktai.
Tarp jų – 1924 m. natų albumas, kurį anuomet galėjo įsigyti tik pasiturintys miestiečiai ar dvarininkai, taip pat nuotraukos, turto dokumentai, atvirutės. Įvertinus radinių būklę, nuspręsta juos perduoti Daugyvenės kultūros istorijos muziejui, įsikūrusiam Burbiškio kaime, Radviliškio rajone.
Šeduvos vaistinė, kurios paveldas, tikėtina, pasiekė aikštelę, yra reikšminga vietos istorijos dalis. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad vaistinė Šeduvoje pradėjo veikti laikotarpiu nuo 1846 iki 1852 m., tada tai buvo medinis pastatas su mūro rūsiu, o 1869 m. paruoštas projektas, pagal kurį tais pačiais ar artimiausiais vėlesniais metais vietoj medinio buvo pastatytas dar ir dabar stovintis vaistinės pastatas. Vaistinės įkūrėjai buvo provizoriai B. Šeikus ir J. Butkevičius. Pastatas dar ilgai tarnavo bendruomenei, kol apie 2009-uosius seniausia miesto vaistinė buvo uždaryta.
Muziejininkų tyrimai padės išsamiau atskleisti šio paveldo istoriją, o vietos gyventojai galės geriau pažinti savo krašto praeitį.
Šis netikėtas atradimas primena, jog atliekų aikštelėse kartais atsiduria daiktai, turintys ne tik materialinę, bet ir kultūrinę ar istorinę vertę. Gyventojai raginami, prieš išmetant senus leidinius, nuotraukas ar dokumentus, pagalvoti, ar jie negalėtų praturtinti muziejų rinkinių ar kitų kultūros įstaigų.
