Kas nutiko Lietuvos miškams, jeigu Lietuvos perdirbėjai medieną importuoja iš Suomijos? Valstybė, kurioje ypač išplėtota popieriaus gamybos ir medienos apdirbimo pramonė, mediena taip pat plačiai naudojama statyboje, kuri pati apie 70 proc. medienos importuoja iš Rusijos, tampa žaliavos šaltiniu?
Medienos perdirbėjų asociacijos (MPA) susirinkime buvo gauta informacijos, kad Lietuvos įmonės medieną importuoja iš Suomijos. J. Kerševičiaus individuali įmonė, kuri specializuojasi statybinės medienos paruošimo ir pardavimo bei baldinių ruošinių gamybos srityse, per mėnesį iš šios valstybės nuperka apie 1000 kubinių metrų medienos ruošinių. UAB „Asaja“ taip pat vežasi pušies rąstus iš Suomijos, kurie vėliau tampa vidaus ir lauko apdailos elementais saunoms ar terasoms ir vėl išvažiuoja į tą pačią Suomiją.
MPA direktorius Juozupas Zimnickas mano, kad taip vyksta dėl nelanksčios prekybos apvaliąja mediena sistemos, taikomos valstybiniuose miškuose. Privačių miškų savininkai reaguoja į rinką, kuri Lietuvoje yra tiesiogiai priklausoma nuo Skandinavijos medienos rinkos tendencijų ir lanksčiai prisitaiko, pasiūlydama medieną už realią rinkos kainą, o valstybinių miškų medienos pardavimų aukcionų sistema nėra tokia lanksti. Štai privačiuose miškuose tam tikri medienos sortimentai per pastaruosius dvejus metus atpigo daugiau nei 30%, o valstybinių miškų saugotojai verčia perdirbėjus pirkti medieną pagal senas brangiai sudarytas sutartis ir mokėti 10 procentų baudą, jeigu sandorio sutartis nevykdoma.
Lietuvos perdirbėjai dėl mažesnių kainų nemažai medienos perka ir kaimyninėse valstybėse – Baltarusijoje bei Lenkijoje.
MPA direktorius Juozupas Zimnickas
