Ukrainos patirtis parodė, kad karo metu geležinkeliai tampa ne tik svarbiu ekonominiu, bet ir kariniu stuburu. Ketvirtus metus nuo intensyvių agresoriaus išpuolių besiginanti šalis sėkmingai naudoja geležinkelių infrastruktūrą. Ekspertai įsitikinę, kad šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas europinės vėžės projektas „Rail Baltica“ agresijos atveju turėtų lemiamą reikšmę tiek gyventojų evakuacijai, tiek sąjungininkų pajėgų atvykimui ir logistikai.
Geležinkeliai kare yra daug lemiantis veiksnys – jie užtikrina greitą kariuomenės perdislokavimą, aprūpinimą ir mobilumą. Rusija vis dar stipriai priklausoma nuo geležinkelių kariniuose veiksmuose, todėl bet kokie pokyčiai ar investicijos šioje srityje gali būti vertinami kaip geopolitinis signalas.
Lietuvos geležinkelių sistema ne iš ekonominių paskatų, o dėl karų keitėsi jau penkis kartus. Dabartinis perėjimas prie europinės vėžės žymi istorinį lūžį: Lietuva pirmą kartą kuria geležinkelių infrastruktūrą dėl savo pačios, o ne svetimų geopolitinių interesų.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai sako, kad karo kontekste „Rail Baltica“ turėtų didelę reikšmę.
„Tai reikšmingas įrankis, leisiantis didinti galimybę atvykti sąjungininkams, generuoti logistiką taikos metu bei artėjant agresijai. Karo atveju reikalingi papildomi infrastruktūriniai (tinklo plėtimas) ir kariniai (oro gynyba, fortifikacija ir kt.) sprendimai, kad juo būtų galima naudotis pilna apimtimi“, – teigia „Locked N’ Loaded“ ekspertai.
Centro analitikų teigimu, geležinkelis visuomet buvo ir tebėra viena esminių transporto arterijų karo situacijose. Jis užtikrina galimybes operatyviai ir dideliais kiekiais į operacijų rajonus pristatyti pajėgas, kovinę techniką bei resursus: šaudmenis, degalus, maistą, įrangą.
„Mažo intensyvumo konfliktuose, taikos įvedimo operacijų metu, karuose prieš technologiškai nepažangius priešininkus, operacijų rajonuose, kur nėra išvystytas geležinkelis, pajėgos sugeba išsiversti be didelio geležinkelių tinklo vaidmens. Tačiau kai kalba eina apie didelio masto konfliktus, kai susiduria panašaus pajėgumo priešininkai, turintys galimybę pajėgas dislokuoti ir logistiką organizuoti geležinkeliu (pavyzdžiui, Europoje), ši transporto rūšis yra viena esminių. XX–XXI a. tokių konfliktų patirtis rodo, kad efektyviausia yra derinti pervežimus geležinkeliu su transportavimu autotransportu, aviacija, laivynu“, – komentuoja „Locked N’ Loaded“.
Ukrainos geležinkeliai prisitaikė
Ukrainoje veikiančios krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovės „LTG Cargo“ dukterinės įmonės „LTG Cargo Ukraine“ vadovas Saulius Stasiūnas pabrėžia, kad Lietuva, vystydama „Rail Baltica“ projektą, gali daug ko pasimokyti iš Ukrainos patirties. Nepaisant nuolatinių karo iššūkių Ukraina sugebėjo prisitaikyti ir toliau aktyviai naudoti gyvybiškai svarbią savo geležinkelių infrastruktūrą.
Jo teigimu, viena svarbiausių pamokų – karo sąlygomis situacija keičiasi itin greitai. Ukrainos geležinkeliai prisitaikė prie realybės – jie tapo operatyvūs ir lankstūs, gebantys greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes.
„Žinoma, egzistuoja strateginiai planai ir biudžetai, tačiau nuolat kylant naujiems iššūkiams daug kas sprendžiama principu „čia ir dabar“. Ukrainos geležinkelių valdybos narių klausiau, ar jie turėjo pasiruošimą karo atveju, vienas jų atsakė, kad taip – buvo planai, procedūros, mokymai. Bet atėjus dienai X viskas pasikeitė – planai tapo beverčiai, viskas buvo nauja, nepatirta, reikėjo greitų sprendimų. Tai rodo, kad turime ruoštis, būti mobilūs, bet taip pat suprasti, kad turi būti keli scenarijai – A, B, C, D – kurie galėtų būti aktyvuoti priklausomai nuo situacijos“, – teigia S. Stasiūnas.
Bendrovės vadovas pasakoja, kad karo pradžioje Ukrainoje buvo juntamas natūralus pasimetimas, tačiau per gerą pusmetį susiformavo aiškūs prioritetai, struktūra ir sprendimų priėmimo procesas. Ukrainos geležinkeliai prisitaikė prie naujų veiklos sąlygų.
„Pirmiausia dėmesys buvo skirtas karinių krovinių pervežimui, taip pat gyventojų evakuacijai. Deja, buvo atvejų, kai keleiviniai vagonai buvo apšaudomi – vaikai, seneliai, žmonės žuvo. Tai parodė, kad net „Raudonojo kryžiaus“ ženklinimas ar civilinis statusas negarantuoja saugumo. Negalima tikėtis, kad agresorius laikysis taisyklių“, – dėsto pašnekovas.
Dar vienas išskirtinis aspektas – geležinkeliai karo zonoje veikia naktimis, visiškoje tamsoje traukiniai važiuoja be šviesų. Tai reikalauja ypatingos lokomotyvų mašinistų patirties. Pagrindiniai agresoriaus taikiniai – geležinkelio mazgai, stotys, ypač elektros aprūpinimo pastotės, pasakoja S. Stasiūnas.
„Vis dėlto net ir esant itin sudėtingoms sąlygoms Ukrainos geležinkeliai sugebėjo prisitaikyti. 2022 m. krovinių srautas sumažėjo nuo 300 mln. iki 125 mln. tonų, tačiau jau 2024 m. jis vėl išaugo. Tai liudija apie gebėjimą veikti karo sąlygomis. Geležinkeliai tapo viena svarbiausių karo logistikos grandžių. Nors pačioje fronto linijoje dažniau naudojamas autotransportas, kitur geležinkeliai išlieka kertiniu infrastruktūros elementu karo metu“, – sako „LTG Cargo Ukraine“ vadovas.
„Rail Baltica“ turėtų išskirtinę reikšmę
Stasiūnas dėsto, kad karo metu geležinkeliai tampa ne tik logistikos, bet ir gyventojų evakuacijos pagrindu. Nepaisant iššūkių, geležinkeliai išlieka patikimu ir efektyviu būdu perkelti krovinius bei žmones, ypač kai kelių transportas yra ribotas ar nepasiekiamas. Karo metu keliai gali būti užsikimšę, o oro erdvė – uždaryta, todėl geležinkelis lieka viena patikimiausių evakuacijos priemonių.
„Rail Baltica“ Lietuvai galimos krizės ar karo atveju būtų itin svarbi. Projektas užtikrina didesnį greitį tiek karinių, tiek kitų krovinių pervežimuose. Kuo sparčiau krovinys pasiekia reikiamą vietą, tuo didesnė sėkmės tikimybė. „Rail Baltica“ leis vykdyti pervežimus nenutraukiant ir nekeičiant vėžės, tai sutaupys daug laiko. Ypač svarbu turėti išplėtotą infrastruktūrą – stotis, formavimo vietas, kur būtų galima greitai priimti ar performuoti sąstatus. Ukrainos patirtis rodo, kad būtent greitis ir mobilumas yra lemiami veiksniai“, – dėsto S. Stasiūnas.
Be to, labai svarbi ir kaimyninių šalių reakcija. Pavyzdžiui, prasidėjus karui Ukrainoje Lenkija reagavo solidariai – sienos nebuvo suvaržytos, todėl per pirmuosius mėnesius apie 3 mln. pabėgėlių iš Ukrainos evakavosi į Lenkiją.
„Rail Baltica“ iš Lenkijos pusės vystoma pakankamai sparčiai – keliai sutvarkyti, geležinkelio infrastruktūra nuosekliai plečiama. Žinoma, vien geležinkeliai nepajėgtų susidoroti su tokio masto srautu, tačiau svarbu turėti tinklą, kuris veiktų kartu su kelių transportu. Čia itin svarbus visų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – bendradarbiavimas, taip pat kaimyninių šalių pasirengimas priimti pabėgėlius“, – dėsto pašnekovas.
Ir evakuacijai, ir ginklų tiekimui
Anot „Locked N’ Loaded“, 2022 m. Rusijai pradėjus agresiją prie Ukrainą geležinkelio tinklas tapo pajėgumu, leidusiu užtikrinti būtinųjų valstybės funkcijų vykdymą. Uždarius oro erdvę bei pradiniame etape kemšantis automagistralėms, geležinkeliu buvo evakuojami gyventojai, pervežamos pajėgos ir ginkluotė, vykdomos kitos funkcijos.
Ekspertų vertinimu, Lietuvoje geležinkeliai karinio konflikto atveju, tikėtina, taip pat būtų naudojami civilių evakuacijai, ypač kalbant apie evakuaciją į kitus valstybės regionus, o ne užsienį.
„Žinoma, kad planuojamos didelės evakuacijos pratybos, kurių metu šie scenarijai bus ištestuoti. Taip pat Lietuvos geležinkelio tinklas jau dabar naudojamas priimančios šalies paramai. Sąjungininkų ginkluotė ir karinė įranga jau gali pasiekti Pabradę“, – sako „Locked N’ Loaded“ atstovai.
Jų teigimu, užbaigus „Rail Baltica“ projektą būtų galima gerokai sklandžiau užtikrinti evakuaciją į užsienį bei Sąjungininkų pajėgų generavimą ir logistiką karo metu – ypač svarbu tai turint omenyje, kad, skirtingai nei Ukraina, Lietuva yra mažesnė valstybė, neturinti vieningos geležinkelio vėžės ir pasižyminti ribota gynybos giluma.
Vis dėlto karybos ekspertai pažymi, kad projektą užbaigus logistika galės vykti iki Estijos, tačiau kelias išliks ribotas, lengvai numanomas ir taps vienu pirmųjų taikinių.
„Kadangi agresoriui būtų sudėtinga naudotis vakarietiška vėže, tikėtina, kad siekis būtų ją sunaikinti, o ne perimti. Tuo metu senoji rusiška vėžė galėtų būti išnaudota puolimui, ir jos buvimas gali būti vertinamas kaip palankus veiksnys agresijai pradėti. Tad Baltijos valstybių geležinkelio tinklo visiškas pakeitimas į vakarietišką vėžę išplėstų galimybes atvykti sąjungininkų pajėgoms ir keistų jų agresijos planus verčiant galvoti papildomus logistinius, pajėgų generavimo kelius“, – teigia centro analitikai.
