Iš viso Lietuvoje yra 121 tūkst. 956 ūkiai, įregistruotų traktorių skaičius viršija šimtą tūkstančių, tačiau dažnas ūkininkas vis dar draudimą supranta ne kaip savo finansinę apsaugą ir rizikos valdymą, o kaip prievolę ir pinigų „išmetimą“. Ūkininkai vis dar pasikliauja sėkme ir draudžiasi vangiai. Nors draudimo polisų skaičius didėja, o įmokų sumos auga, apdraustų ūkių skaičius nepakankamas, praneša ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.
„Žemės ūkio technikos draudime pastebima tendencija – baigiasi parama ar lizingas, baigiasi draudimas. Tad nauja technika dažnai būna apdrausta tiek laiko, kiek reikalauja parama ar lizingo bendrovė, dažniausiai 3-5 metus. Ūkininkų, suprantančių draudimo svarbą, skaičius, auga, tačiau labai lėtai. Nors įvykių dažnumas kaip tik turėtų skatinti naudotis draudimo paslaugomis. Dažniausiai atsitinkantys įvykiai – atsitikimai dirbant laukuose, pavyzdžiui, ariant lūžo plūgas ar ratas pateko į duobę. Tokie įvykiai sudaro apie 60 proc. visų užregistruotų įvykių. Tad nenuostabu, kad daugiausia žalų atsitinka vasaros pabaigoje, derliaus nuėmimo metu. Žemės ūkio technika- traktoriai, kombainai yra ganėtinai brangūs, tad ir vidutinė išmoka siekia 2000 eurų, o didžiausia žala dėl atsitikimo dirbant buvo 15 tūkst. eurų. Javapjūtės metu nereti ir kombainų gaisrai, kurių išmoka lygi kombaino vertei. Tad didžiausi nuostoliai fiksuojami būtent gaisrų metu, nors įvykių skaičiuje gaisrai sudaro 1-2 proc. visų atsitikimų“, – pasakojo D. Strazdienė.
Ūkininkai pasitiki sėkme
Labai panaši tendencija ir turto draudimuose – draudžiama tik įkeitimo atveju. Pasak specialistės, ūkininkai savanoriškai draudžia savo gyvenamą namą ir jame esantį turtą. Tačiau nuosavybės, kurią naudojant uždirbami pinigai (fermos, sandėliai, saugyklos, grūdų bokštais) nedraudžia.
Per pastaruosius dvejus metus, draudžiamų gyvulių skaičius išaugo 2,3 karto, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenys. Tokios tendencijos vyrauja dėl kelių priežasčių: ūkininkai supranta draudimo naudą ir ieško palankesnių sąlygų, plečiamas ūkis ir didinamas gyvulių skaičius, naujai įsikūrius ūkius draustis įpareigoja kreditorius.
Ūkių savininkai, kurie iki šiol nesidraudė, į draudimą vis dar žiūri skeptiškai, pasikliauja sėkme arba nelaimės atveju tikisi valstybės pagalbos. Pagal sulaukiamus prašymus drausti gyvūnus, BTA pastebi lietuvių bandymus ieškoti sėkmės netradiciniame ūkininkavime. Per pastaruosius metus buvo sulaukta prašymų gyvulių draudimu drausti danielius, muflonus, lamas, alpakas ar netgi sraiges. Tai rodo didėjantį susidomėjimą ir norą užimti nišas, kurias iki šiol patenkindavo tik iš užsienio importuojama gyvulinė produkciją.
Pastebėta, kad per paskutinius kelerius metus mūsų šalyje populiarėja avininkystė. Nuo 2011 iki 2015 metų avininkyste užsiimančių ūkių skaičius išaugo daugiau nei du kartus, nuo 4 tūkst. 540 iki 9 tūkst. 359. Avių skaičius padidėjo nuo 57 tūkst. 217 iki 144 tūkst. 842 vienetų.
Žala ūkininkus gali sužlugdyti
Lietuvoje dotuojamas pasėlių draudimas. Jis ir ūkininkams, ir valstybei kainuoja po lygiai, nes valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokų, tačiau jeigu ūkininko pasėliai nukenčia dėl sausros, šalnos ar kitų reiškinių, visa išmokama draudimo kompensacija lieka ūkininkui ir taip išsaugomas ūkio gyvybingumas.
Žemdirbiai vis dar neretai pasikliauja „gerosios baigties“ tikimybe ir viliasi gerais orais, tačiau patiriama žala dėl gamtos reiškinių tokius ūkius gali visiškai sužlugdyti .
Nuo 2015 m. pradeda veikti paramos priemonė „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Jai skirti 34, 75 mln. eurų. Bus kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokų, (kai draudžiamasi nuo didesnės kaip 30 proc. nuostolių rizikos). Planuojama remti galvijininkystę, ožkininkystę, kiaulininkystę, avininkystę, arklininkystę, paukštininkystę. Tinkamais pareiškėjais bus laikomi tik aktyvūs ūkininkai, apdraudę savo ūkinius gyvūnus nuo ligų. Parama būtų skiriama, jei gyvūnai apdrausti nuo gyvūnų ligų, dėl kurių paprastai turi būti išnaikinami visi (100 proc.) į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys gyvuliai.
Šios priemonės tikslai – skatinti ūkininkus drausti savo produkciją nuo gyvūnų ligų ir taip valdyti vykdomos ūkinės veiklos riziką, išlaikyti ūkio konkurencingumą ir perspektyvumą.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti.
Indrė Spečiūnaitė
Reklama: storex.lt
