Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras) tęsia išvažiuojamuosius posėdžius Lietuvos rajoninių gydymo įstaigų vadovams, gydytojams ir tų rajonų bei miestų administracijų atstovams. Gegužės 21-ąją toks išvažiuojamasis posėdis buvo surengtas Šiaurės Lietuvos mieste Pasvalyje, prieš kurį laiką dalykinis susitikimas vyko ir Klaipėdos krašte.
Į Pasvalio savivaldybėje vykusį susitikimą buvo pakviesti atstovai iš Šiaurės Lietuvos stacionarinių gydymo įstaigų – VšĮ Biržų ligoninės, VšĮ Joniškio ligoninės, VšĮ Kupiškio ligoninės, VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės, VšĮ Pasvalio ligoninės, VšĮ Radviliškio ligoninės, VšĮ Rokiškio ligoninės, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės.
„Donorystės pasiekimai, plėtros galimybės ir trukdžiai Šiaurės krašto ligoninėse“ – taip pavadintą pranešimą perskaitė Biuro direktorė Asta Kubilienė. Ji pristatė problemas, susijusias su donoryste ir transplantacija Lietuvoje, pateikė aktualią statistiką, apžvelgė Šiaurės Lietuvos ligoninių dalyvavimą donorystės procese.
Kadangi į susitikimą buvo pakviesti minėtų ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gydytojai, jiems buvo pristatyta ir išdalinta nauja Biuro išleista metodinė medžiaga – knygelė „Organų donorystė“.
Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip į donorystės procesą būtų galima įsitraukti regioninėms ligoninėms, nes iš aštuonių šio krašto ligoninių donorus ruoša tik dvi. Pagrindiniai trukdžiai – maži reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai ( 4 – 6 lovos), gydytojų darbo krūvis – nakties metu ir savaitgaliais budi vienas gydytojas, kuris dirba ir operacinėje, yra kviečiamas ir į priėmimo skyrių.
Susitikimo metu išsiaiškinti ir kiti dalykai, stabdantys donorystės procesą: specialistams trūksta informacijos apie būtinas atlikti procedūras – kokių specialybių gydytojai turi sudaryti konsiliumą, taip pat – kokios dažniausios donorų smegenų mirties priežastys, nes klaidingai manoma, jog dažniausia smegenų mirties priežastis – trauma (dažniausia potencialių donorų smegenų mirties priežastis – galvos kraujagyslių ligos). Susitikimo metu diskutuota, ar donorystei turi įtakos potencialaus donoro amžius – paneigtas įsitikinimas, kad vyresnis amžius – kliūtis donorystei.
Į susitikimą su Šiaurės Lietuvos gydytojais atvyko ir vilnietis Rimvydas Vekerotas, jau devynerius metus gyvenantis su donoro širdimi. Sunkiai sirgęs, bet po sėkmingos transplantacijos antram gyvenimui pakilęs R. Vekerotas nuoširdžiai propaguoja kilnias organų donorystės idėjas. Pasvalio savivaldybėje susirinkusiems reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojams R. Vekerotas papasakojo savo sėkmės istoriją. Gydytojai neslėpė, kad tokie susitikimai su pacientų atstovais yra nepaprastai jaudinantys ir įkvepiantys sunkiam bei atsakingam darbui organų donorystės srityje.
Iš 3976 minėto regiono (Joniškio, Šiaulių, Radviliškio, Biržų, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio) gyventojų, sutinkančių po mirties aukoti savo organus ir (ar) audinius donorystei, 2631 – moteris ir 1345 – vyrai. Daugiausia pritariančiųjų donorystei – jaunimas nuo 18 iki 30 metų (2335 sutikimai). Tarp 31 – 40 metų gyventojų pritariančiųjų donorystei 803, tarp 41 – 50 amžiaus žmonių – 559.Kaip informuoja Biuras, Šiaurės Lietuvos gyventojai neabejingi organų donorystei. Beveik keturi tūkstančiai šio krašto gyventojų yra pasirašę sutikimą donoro kortelei gauti.
Pernai Šiaurės Lietuvos recipientams buvo atlikta 11 transplantacijų. 4 recipientams persodinti donoro inkstai, 7 – ragenos.
2015 m. gegužės 4-ąją šiame krašte transplantacijos laukė 74 recipientai. 3 iš jų reikia persodinti širdį, 12 – kepenis, 2 – atlikti širdies ir plaučių komplekso transplantaciją, 31 – inksto, 1 – plaučių, 25 – ragenos transplantaciją.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu transplantacijos laukia 454 žmonės, tačiau 97 iš jų laikinai ne recipientai (t.y., dėl kokių nors medicininių priežasčių šiuo metu jiems transplantacijos nebūtų galima atlikti).
Lyginant šių metų keturių mėnesių transplantacijų statistiką ir praėjusių metų tą patį laikotarpį, matyti, kad šįmet šie statistiniai rodikliai – geresni.
Per keturis šių metų mėnesius (sausį – balandį) Lietuvoje užregistruoti 47 potencialūs donorai (pernai per tą patį laiką – 37). Iš jų šiemet per keturis mėnesius efektyviais donorais tapo 20 (pernai – 13). Šių metų gegužę jau užregistruota po du potencialius ir efektyvius donorus. Šiemet vienas organų donoras buvo tarptautinis.
Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (sausio – balandžio mėnesiais), 2015-aisiais gerokai sumažėjo artimųjų prieštaravimas donorystei – pernai buvo 36 proc., šiais metais – 23 proc.
Šiemet Lietuvoje per keturis mėnesius jau atliktos 65 transplantacijos, pernai tą patį laiką – 54. Be to, šių metų gegužę jau atliktos 7 transplantacijos. Iš viso šiemet 38 recipientams persodinti mirusio donoro inkstai, 4 – gyvo donoro inkstai. Atliktos 8 širdies, 5 kepenų, 1 kasos ir inksto komplekso, 16 ragenų transplantacijų.
Nacionalinis transplantacijos biuras
