Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prasideda didysis tulpių žydėjimas: šiais metais tulpių plotai čia padidėjo iki 18 arų, o kolekciją sudaro beveik 500 kolekcinių numerių. Be mokslinės-ekspozicinės kolekcijos, sode akį traukia naujas beveik 9 arų plotas, kuriame pasodinti Triumfo ir Darvino hibridų grupių įvairių veislių tulpių gėlynai.
Ilgametė tulpių auginimo istorija
Tulpės VDU Botanikos sode auginamos jau daugiau nei šešis dešimtmečius – jos čia pirmą kartą pasodintos dar 1961 m. Per šį laiką buvo atliekami įvairūs tyrimai: stebėtas jų augimas, dauginimosi savybės ir galimybės pražydinti žiemą.
Didžiausias kolekcijos plėtros etapas prasidėjo 2013 m., o 2018 m. į Kauną atkeliavo išskirtinės veislės iš Prancūzijos, Olandijos ir Anglijos. Šiandien VDU Botanikos sodo tulpių ekspozicijoje galima pamatyti atstovus iš visų kultūrinių tulpių grupių.
Istorinės ir retosios tulpės
Vienos vertingiausių – senosios tulpių veislės, kurios žavi ne tik grožiu, bet ir istorija. Tai tokios XVII–XVIII a. tulpės kaip ‘Duc van Tol Max Cramoisi’ (1700 m.), ‘Duc van Tol Rose’ (1700 m.) ir ‘Lac van Rijn’ (1620 m.). Lankytojai gali išvysti ir garsiosios Rembrandto grupės atstoves – ‘Insulinde’ bei ‘Saskia’, kurios pasižymi unikaliu margu žiedų raštu.
Ne mažiau įdomios yra botaninės tulpės (Miscellaneous Group) – natūraliai gamtoje augančios rūšys, kurios skiriasi nuo įprastų veislinių tulpių mažais, bet ypatingais žiedais. Tarp jų – elegantiškoji Tulipa humilis ‘Alba Coerulea Oculata’, taip pat T. clusiana, T. heweri, T. iliensis, T. kolpakowskiana, T. orithyioides ir kitos.
Naujausios kolekcijos pažibos
Botanikos sodas nuolat plečia ir naujausių veislių kolekciją. Viena iš įdomiausių naujovių – 16-oji tulpių grupė – karūnuotosios tulpės (Coronet tulips), pasižyminti ypatingos karūnos formos žiedais. Čia galima išvysti tokias įspūdingas veisles kaip ‘Crown of Dynasty’, ‘Red Dress’, ‘White Liberstar’ ir ‘Yellow Crown’.
Be to, kolekcijoje puikuojasi išskirtinio grožio tulpės: melsvai alyvinė ‘Light and Dreamy’ bei karpytais vainiklapiais ‘Leo’ ir ‘Golden Leo’. Didelę ekspozicijos dalį sudaro ir pilnavidurės vėlyvosios tulpės (11-oji grupė), tarp kurių ypač įspūdingai dera geltona ‘Yellow Pomponette’ su ryškiai raudona ‘Miranda’.
Per pastaruosius metus Botanikos sode auginamų tulpių plotas išsiplėtė – vien per praeito rudens tulpių sodinimą kolekciją papildė 29 naujos veislės. Tarp jų išsiskiria naujausios – karūnuotųjų tulpių grupės veislės ‘Crown of Negrita’ ir ‘Elegant Crown’. Taip pat į akis krinta alyvinė bei persikinė papūginė ‘Vovos’, o iš pilnavidurių veislių – ‘Le Lavandou’, ‘Marshmallow’ ir ‘Peggy Wonder’. Ankstyvųjų tulpių gerbėjus žavėjo Fosterio grupės ‘Rigas Barikades’ su unikalia žiedo forma, o tikra kolekcijos pažiba tapo šerkšnotu pilnaviduriu žiedu pasidabinusi ‘Brisbane’. Tamsiausių triumfo grupės atstovių gretose išskirtinę vietą užima ‘Nightmare’.
Tulpių selekcija – ilgas ir kruopštus procesas
Tulpių veislių išvedimas – tai itin ilgas ir sudėtingas darbas, kurį atlieka tik nedidelis būrys gėlininkų selekcininkų. Kadangi tulpės iš sėklų pražysta tik po 5–7 metų, naujų veislių kūrimas gali užtrukti net kelis dešimtmečius.
VDU Botanikos sodo ekspozicijoje galima išvysti ir lietuviškų tulpių veislių. Čia auginamos Mykolo Radzevičiaus sukurta ‘Genovaitė’ bei Kazimiero Rimkaus išvestos ‘Dovilė’, ‘Puriena’, ‘Rasa’, ‘Ryto Žara’ ir ‘Saulės Šypsena’.
VDU Botanikos sodas ir toliau plečia tulpių kolekciją, siekdamas išsaugoti istorines veisles bei pristatyti naujausias gėlininkystės tendencijas lankytojams. Kiekvieną pavasarį čia sužydi šimtai skirtingų veislių, leidžiančių pasigrožėti tulpių įvairove ir atrasti savo mėgstamiausią.
Ne tik tulpės
Specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į šalia tulpių naujai susodintą dailią margučių (Fritillaria) kolekciją. Soduose dažniausiai auginamos daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis), žydinti oranžiniais žiedais, ir paprastoji margutė (Fritillaria meleagris). Botanikos sode pasodinta 18 naujų veislių ir rūšių margučių. Įdomios persinės margutės (Fritillaria persica) veislės. Jų žiedynas susideda iš gražių, tamsiai violetinių, žalsvų, kremiškai baltų, varpelio formos žiedelių.
