Depresija ir nerimo sutrikimai tampa vis didesniu šiuolaikinės visuomenės iššūkiu, kasmet paveikdami milijonus žmonių visame pasaulyje. Nepaisant vis dar egzistuojančių stereotipų, jog psichiatro pagalbos ieškojimas gali būti suvokiamas kaip silpnumo ženklas, medicinos diagnostikos centro „Affidea“ gydytoja psichiatrė Brigita Domarkaitė pastebi, kad požiūris keičiasi. Vis daugiau žmonių suvokia psichikos sveikatos svarbą, o naujausi tyrimai padeda geriau suprasti šių sutrikimų priežastis ir galimus gydymo būdus. Pavyzdžiui, didėja įrodymų, jog fizinės sveikatos priežiūra ir tinkamas mikroelementų balansas organizme gali turėti reikšmingos įtakos nerimo ir depresijos simptomams.
Pagrindiniai nerimo ir depresijos bruožai
Pasak B. Domarkaitės, natūralu kartais jausti nerimą ar liūdesį, tačiau asmenims, kenčiantiems nuo psichikos sutrikimų, šie jausmai gali būti ypač intensyvūs ir sunkiai suvaldomi.
„Nerimo sutrikimus dažnai lydi fizinė įtampa bei kiti kognityviniai ir elgesio simptomai, tokie kaip susikaupimo sunkumai, dirglumas, drebulys, pykinimas, pilvo diegliai, prakaitavimas ar net panikos priepuoliai“, – aiškina gydytoja.
Depresija, kuri priskiriama nuotaikos sutrikimams, gali pasireikšti ilgalaikiu liūdesiu, energijos trūkumu, gyvenimo džiaugsmo praradimu, miego ir apetito sutrikimais, taip pat savigarbos sumažėjimu ir beviltiškumo jausmu.
„Kai depresija ar nerimas pasireiškia netipiniais simptomais, tokiais kaip libido, apetito, miego sutrikimai ar net fiziniai skausmai, pacientai dažnai ieško pagalbos pas kitus gydytojus. Tik tada, kai atmetamos kitos fiziologinės priežastys, jie kreipiasi į psichiatrus“, – pastebi B. Domarkaitė.
Kas skatina nerimo ir depresijos atsiradimą?
Anot gydytojos, nerimo sutrikimus ir depresiją gali paskatinti patirti sunkumai, netektys bei šiuolaikinis intensyvus gyvenimo tempas ir aukšti visuomenės lūkesčiai.
„Socialinės medijos neretai formuoja iliuziją apie tobulą gyvenimą, kas gali skatinti savigraužą, nerimą ar net kaltės jausmą“, – priduria specialistė.
Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad ne tik psichologiniai veiksniai, bet ir mitybos trūkumas gali turėti įtakos nuotaikos sutrikimams. Ypatingai svarbūs šiuo klausimu yra cinkas ir selenas.
„Cinkas yra antras pagal paplitimą mikroelementas žmogaus organizme. Jis itin svarbus tinkamai smegenų veiklai. Net ir nedidelis jo trūkumas gali turėti neigiamą poveikį psichinei būsenai“, – sako B. Domarkaitė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad cinko trūkumas gali padidinti depresijos riziką, nes jis dalyvauja serotonino gamyboje ir reguliavime.
„Nustatyta, kad cinkas gali pagerinti nuotaiką tiek sergantiems depresija, tiek ja nesergantiems. Be to, papildomas cinko vartojimas gali sustiprinti tam tikrų antidepresantų poveikį“, – aiškina gydytoja.
Tuo tarpu selenas padeda reguliuoti neurotransmiterius, atsakingus už emocinę būseną.
„Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių organizme yra per mažai seleno, dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus. Papildomas seleno vartojimas gali padėti pagerinti nuotaiką“, – pabrėžia gydytoja.
Be to, selenas palaiko pažintines funkcijas, kurios ypač svarbios senstant.
„Tiek per didelis, tiek per mažas seleno kiekis gali sutrikdyti oksidacinius ir uždegiminius procesus organizme, o tai gali turėti įtakos depresijos vystymuisi“, – priduria gydytoja.
Kada reikėtų kreiptis pagalbos?
Pasak B. Domarkaitės, svarbu neatidėlioti vizito pas psichiatrą, jei nerimas ar depresijos simptomai trunka ilgą laiką ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
„Kai simptomatika yra įsisenėjusi ir vis intensyvėja, ją koreguoti tampa sudėtingiau“, – sako ji.
Džiaugiamasi, kad požiūris į psichikos sveikatą keičiasi, o jauni žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos.
„Vyresni asmenys vis dar retai ieško psichiatro pagalbos, nes stigma jiems atrodo reikšminga. Tačiau dėl didėjančio visuomenės sąmoningumo pacientai vis dažniau kreipiasi po paskatinimo iš šeimos gydytojų“, – pastebi gydytoja.
Savipagalbos priemonės
Domarkaitė pabrėžia, kad be medicininio gydymo, svarbu ir gyvenimo būdo pokyčiai.
„Reikėtų reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, vengti alkoholio ir narkotikų, stebėti mikroelementų balansą organizme, laikytis miego higienos principų. Taip pat gali padėti meditacija, joga ir sąmoningumo praktikos“, – rekomenduoja specialistė.
„ECOSH“ įmonės vadovė Aistė Pranukevičienė antrina gydytojai: „Naujausi klinikiniai tyrimai ir išsamios metaanalizės rodo, kad pakankamas cinko ir seleno kiekis organizme gali padėti lengviau suvaldyti nerimą ir depresiją, bei pagerinti dėmesio koncentraciją, atmintį ar sprendimų priėmimo greitį. Dėl nualintų dirvožemių šių svarbių mikroelementų dažnam iš mūsų trūksta. Svarbu pabrėžti, jog šių mikroelementų nereikėtų perdozuoti, todėl rekomenduočiau stebėti jų kiekį organizme periodiškai pasidarant kraujo tyrimus“.
