Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje kone visi turi prieigą prie gausių duomenų šaltinių, tad itin svarbu gebėti kritiškai juos vertinti, ypač ieškant būdų sveikatos problemoms spręsti. Minint tarptautinę edukacijos dieną, sausio 24-ąją, ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją − pacientai neretai vis dar renkasi savigydą, pasikliaudami dirbtinio intelekto patarimais, liaudies medicina ar nepagrįstais mitais, o tai gali lemti rimtas pasekmes sveikatai.
Savigyda gali negrįžtamai pakenkti sveikatai
Pajutę sveikatos sutrikimo požymius, žmonės vis dažniau pirmiausia siekia savarankiškai juos gydyti, ieškodami patarimų internete arba konsultuodamiesi su dirbtinio intelekto programomis. Įprastai siekiama greitai rasti sprendimą ir išvengti ilgų eilių gydymo įstaigose – vyrauja pasitikėjimas plačiai prieinama informacija internete, liaudies medicina.
Vis dėlto, tokių patarimų tinkamumas priklauso nuo diagnozės: esant lengviems negalavimams, jie gali būti nepavojingi, tačiau rimtesnių ligų atveju tokia praktika gali turėti neigiamų pasekmių, pažymi „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė.
„Ypač pavojinga situacija susidaro tuomet, kai savigydos imasi asmenys, kuriems diagnozuota onkologinė liga. Tokie pacientai dažnai pasitelkia alternatyvius gydymo metodus arba imasi badavimo, manydami, kad vėžys išnyks dėl maistinių medžiagų trūkumo. Tačiau kol eksperimentuojama su organizmu, liga dažnai progresuoja, o gydytojams vėliau gali tapti sudėtinga arba net neįmanoma suteikti reikiamą pagalbą“, – akcentuoja ekspertė.
Vieni vaistų vengia, kiti – nori vartoti tik antibiotikus
Ir įprastų, ir sunkių ligų atvejais neretai manoma, jog natūralūs arba alternatyvūs metodai yra saugesni nei medikamentinis gydymas. E. Šukė teigia, kad nors daugelis liaudies medicinos praktikų nėra kenksmingos, tačiau jų teigiamas poveikis nėra moksliškai įrodytas.
„Dažnai pastebima, kad pacientai, gavę vaistų rekomendacijas dėl, pavyzdžiui, padidėjusio cholesterolio, atsisako juos vartoti ir pasirenka liaudies medicinos gydymo metodus, tokius kaip žolelių užpilai, laikydami juos mažiau kenksmingais. Nors šios priemonės dažnu atveju nepadarys žalos sveikatai, jos taip pat nesuteiks reikiamo terapinio poveikio. Be to, nepatikrinti papildai ar preparatai, įsigyti internetu ar turgavietėje, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kepenų pažeidimus“, – pabrėžia gydytoja.
Visuomenėje taip pat egzistuoja kitas kraštutinumas, kai tikima, jog antibiotikai yra universalus sprendimas visoms sveikatos problemoms, nepriklausomai nuo ligos pobūdžio ar priežasties. E. Šukė pastebi, jog tokia nuostata gali kilti dėl klaidingų įsitikinimų, neva šie vaistai yra panacėja bet kokiems negalavimams, įskaitant tiek bakterines, tiek virusines infekcijas.
„Itin plačiai paplitęs mitas, kad siekiant greitai pasveikti, būtina vartoti antibiotikus. Tačiau svarbu akcentuoti, jog antibiotikai yra neveiksmingi prieš virusines infekcijas. Nepaisant to, pacientai, turintys antibiotikų atsargų namuose, nesilanko pas gydytojus ir vartoja juos savo nuožiūra. Svarbu prisiminti, kad nereikalingas arba netinkamas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia, bet ir prisideda prie antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo. Tai, savo ruožtu, ateityje gali sukelti sunkumų gydant daugelį infekcinių ligų“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Nėra įpročio reguliariai tikrintis sveikatą
„Daugeliui gyventojų dar nėra susiformavęs įprotis reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą neturint nusiskundimų. Tačiau nemaža dalis sunkių ligų būtent ankstyvose stadijose dažniausiai nesukelia jokių nemalonių pojūčių, todėl jas nustatyti galima tik per profilaktines patikras. Kita vertus, matome tendenciją, kad daugėja žmonių, kurie renkasi privatų sveikatos draudimą, siekdami greičiau gauti vizitą pas gydytojus – taip jiems anksčiau nustatoma diagnozė ir paskiriamas gydymas, užkertamas kelias ligų progresavimui“, – sako Audrius Zinevičius.
Eksperto teigimu, tokia draudimo rūšis suteikia galimybę greičiau pasirūpinti sveikata, o kartais ir užkardyti iš tiesų pavojingas ligas.
„Pastaraisiais metais gyventojų galimybės gauti sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas privačiose įstaigose išaugo ne tik dėl didėjančios tokių paslaugų pasiūlos ar kylančio bendro gyventojų pajamų lygio, bet ir darbdavių, priimančių sprendimą darbuotojams siūlyti privatų sveikatos draudimą, kaip papildomą naudą“, – komentuoja draudimo bendrovės atstovas.
Pasak A. Zinevičiaus, sveikatos draudimas suteikia galimybę patogiau pasirūpinti savo sveikata, operatyviai gauti kokybiškas gydymo paslaugas, apsilankyti pas norimą specialistą, atlikti gydytojo paskirtus tyrimus ar reabilitaciją, o taip pat pirkti vaistus ir medicinos priemones.
