Didžioji dauguma asmenų žino pagrindines vartotojų teises: kur pirmiausia reikia kreiptis dėl netinkamos prekės ar paslaugos bei kokia institucija gali padėti, jeigu pardavėjas nesutinka atlyginti nuostolių.
Šiandien spaudos konferencijoje teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pristatė gyventojų ir verslininkų apklausą dėl vartotojų teisių apsaugos Lietuvoje. Šiame tyrime buvo apklausta tūkstantis Lietuvos gyventojų 500 įvairaus dydžio verslo įmonių atstovų.
Nuo 2003 m., kuomet pradėtos vykyti tokios apklausos, gyventojų, kuriems užtenka informacijos vartotojų teisių apsaugos klausimais, skaičius išaugo maždaug trečdaliu. 2008 m. manančių, kad tokios informacijos pakanka, tebuvo tik 31 proc., o pernai – jau 41 proc.
Apie 85 proc. apklaustųjų pirmiausia dėl netinkamos prekės ar paslaugos kreiptųsi į pardavėją, apie 60 proc. žino, kur reikėtų kreiptis, jei pardavėjas atsisakytų atlyginti nuostolius dėl nekokybiškos prekės.
„Tokią gyventojų nuomonę padėjo suformuoti Europos Sąjungos teisės aktų dėl vartotojų teisių apsaugos perkėlimas į mūsų šalies nacionalinę teisę bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pastangos ginant asmenų teises“, – pažymi teisingumo ministras J. Bernatonis.
Per pastaruosius metus, anot ministro, taip pat smarkiai pasikeitė ir verslininkų požiūris į vartotojų teises. 2014 m. 55 proc. verslininkų teigiamai vertina vartotojų teisių gynimo būklę mūsų šalyje, kai prieš 3 metus, 2011-aisiais, tokią nuomonę išsakė beveik dvigubai mažiau verslo atstovų (32 proc.).
Taip pat daugiau kaip pusė verslininkų (55 proc.) mano, kad jie yra pakankamai informuoti apie vartotojų teisių apsaugą (prieš 3 metus tokių buvo 37 proc.), didžioji jų dalis teigiamai vertina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą.
Tačiau, kaip parodė sociologinė apklausa, 60 proc. verslininkų nėra pasirašę sąžiningos verslo praktikos kodekso, o net 25 proc. įmonių vadovų apie jį nėra net nieko girdėję. Didžiųjų įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 asmenų, kategorijoje, situacija yra žymiai geresnė: pusė didžiųjų įmonių šį kodeksą yra pasirašę.
Seime šiuo metu svarstomas įstatymų paketas, kuriuo siūloma trijų verslo priežiūrą vykdančių institucijų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekcijos vykdomą veiklą konsoliduoti vienoje priežiūros institucijoje – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.
„Tuomet ne tik sumažėtų verslą kontroliuojančiųjų institucijų skaičius, bet ir efektyviau būtų vykdoma vartotojų teisių apsauga, rinkos priežiūros veikla, paspartėtų vartotojų ir verslininkų konsultavimo, jų skundų nagrinėjimo procesai, būtų supaprastinta ginčų sprendimo ne teisme tvarka“, – teigia J. Bernatonis.
