Šiandien savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas į susitikimą su seniūnais pakvietė Utenos gyvūnų mylėtojų draugijai priklausančią Rokiškio savanorių grupę. Susitikime kalbėta apie savanorių veiklą, sprendžiant beglobių gyvūnų problemas, taip pat svarstyti būdai, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie šios veiklos ir jos finansavimo.
Pasak prieš 6 metus savanorius subūrusios Nijolės Pranskūnaitės, čia atėjo žmonės, kurie dega noru padėti gyvūnams. „Kai pradėjome savo veiklą, Rokiškis buvo aptekęs katėmis, dabar to tikrai nebėra. Kasdien sulaukiame dešimčių skambučių apie ligotus, išmestus, partrenktus gyvūnus. Žmonės prašo padėti rasti naujus namus priklydusiems ar netekusiems šeimininkų gyvūnams. Padedame, kiek galime, tačiau gyvūnų, kuriems reikia pagalbos tiek daug, kad jų nesutalpins jokia prieglauda. Į prieglaudą vežame tik ligotus, senus gyvūnus. Ir šunis. Kačiukams po procedūrų ieškome naujų namų, kasmet naujus šeimininkus surandame bent 200 gyvūnų, o laukines kates po sterilizacijos paleidžiame atgal į laisvę“, – sako N. Pranskūnaitė.
Tokių laukinių sterilizuotų ir ženklintų kačių rajone, pasak savanorės, yra apie 800.
„Mūsų veiklos prioritetas – kačių ir šunų populiacijos kontrolė. Juk iš vienos katės per metus gali atsirasti net 36 kačių būrys, todėl populiacijos reguliavimui ir skiriame didžiausią dėmesį. Kasmet sterilizuojame šimtus bešeimininkių gyvūnų. Pernai – beveik 500, šiais metais vien mūsų rajono klinikoje sterilizuotos 364 katės, dar apie 100 kačių – Utenoje“, – sakė N. Pranskūnaitė, pabrėžusi, kad visa ši veikla kainuoja ir jeigu ne aukotojai, ne Utenos gyvūnų mylėtojų draugija, tiek nuveikti būtų neįmanoma.
N.Pranskūnaitės nuomone, finansiškai daugiau galėtų prisidėti savivaldybės administracija. Vis tik čia atsiranda problema – savivaldybė pirkimus gali vykdyti ir paslaugas pirkti tik per viešuosius pirkimus už jų metu nustatytą įkainį. Neužtenka pasakyti, kad sterilizavau katę, viskas turi būti įteisinta pagal numatytą tvarką. Tuo tarpu Rokiškio savanoriai paslaugų pirkimų konkurse galėtų dalyvauti tik per Utenos gyvūnų mylėtojų draugiją, o ši nemato prasmės to daryti dėl nedidelių pirkimo sumų.
Savivaldybės biudžete tam numatyta 10 000 eurų per metus – pasak N. Pranskūnaitės, tai labai nedidelė suma, vien Rokiškio beglobių gyvūnų problemoms spręsti per metus išleidžiama 27 000 eurų.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Rancevas pažadėjo ieškoti galimybių, kaip išskirti pirkimus, kad atsirastų atskira eilutė, pavyzdžiui, tik gyvūnų sterilizacijai.
O N.Pranskūnaitė visiems primena, kad paremti jų veiklą galima Utenos gyvūnų mylėtojų draugijai skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir šiaip aukojant.
