Aukštaitijos gidas
  • Naujienos
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Įdomu
  • Renginiai
  • Įmonės
  • Kultūra
Ketvirtadienis, 19 kovo
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Panevėžys
  • Anykščiai
  • Biržai
  • Jonava
  • Kėdainiai
  • Kaišiadorys
  • Kupiškis
  • Molėtai
  • Pakruojis
  • Radviliškis
  • Rokiškis
  • Šiauliai
  • Ukmergė
  • Utena
  • Zarasai
  • Naujienos
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Įdomu
  • Renginiai
  • Įmonės
  • Kultūra
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Aukštaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Naujienos » Kuo mums naudingos pelkės?

Kuo mums naudingos pelkės?

Paulius Liškauskas Paulius Liškauskas
2024-07-01
Naujienos
Laikas: 3 min skaitymo
A A
Nusausinta žemapelkė, kurią buvo mėginama paversti kultūrine pieva / D. Matulevičiūtės nuotr.

Nusausinta žemapelkė, kurią buvo mėginama paversti kultūrine pieva / D. Matulevičiūtės nuotr.

Sovietmečiu melioracijai buvo skiriama daug resursų, todėl šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti jos nepaliestą pelkę. Suprantant anuomet padarytą žalą, kuri neapsiriboja vien pelkėms būdingos augalijos ir gyvūnijos sunaikinimu, šiandien pelkinės buveinės yra intensyviai atkūrinėjamos.

„Pelkių vaidmenį sunku apibrėžti keliais žodžiais dėl jo visapusiškumo“, – sako LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbė, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje gamtosaugos eksperte dirbanti botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Pasak jos, visų pirma, pelkės yra reikšmingos vandens apytakos ciklo procesuose. Įvairiais metų laikais jos sugeria kritulių pavidalu žemę pasiekiantį vandenį, neleidžia jam greitai pasišalinti. Ypatingai sugerti drėgmę geba ne tik durpės, bet ir pelkėse augantys kiminai. Jie gali sugerti iki 30 kartų daugiau vandens nei jie patys sveria. Tokiu būdu, pelkės, iš lėto atiduodamos sukauptą vandenį, palaiko gruntinių vandenų lygį, šiltuoju metų laiku neleidžia nusekti ežerams, greitai išdžiūti upeliams.

Pelkės taip pat apsaugo dirvožemį nuo perdžiūvimo sausrų metu. „Jeigu ilgesnį laiką nelyja, pokyčius greitai pajunta ir žmonės – grybai neauga, mėlynių nėra, bet jų galima rasti papelkiuose“, – pažymi pašnekovė.

Ilgalaikėje perspektyvoje pelkės svariai prisideda prie tokių ekstremalių reiškinių kaip gausių liūčių sukeltų potvynių ir didelių karščių prevencijos. Įdomu tai, kad pelkingose vietovėse visuomet vyrauja švelnesnė oro temperatūra. Kaitriomis vasaros dienomis prie pelkių – vėsiau, o žiemą šios vietovės išvengia didelių šalčių.

Išsiskiria augmenija ir gyvūnija

„Kalbant apie biologinę įvairovę, pelkėse aptinkamų rūšių skaičius nėra didelis. Tačiau didžioji dalis jų gyvena būtent tik pelkėse. Todėl nusausinę pelkes, mes prarastume įvairių tipų organizmų – ne tik augalų, bet ir gyvūnų, ir grybų – rūšių“, – sakė mokslininkė.

Jos teigimu, pelkių sausinimas neigiamai paveiktų ir mūsų pamėgtų spanguolių išlikimą. „Įdomus dalykas, kad spanguolės, net ir peržiemojusios, suminkštėjusios yra tinkamos valgyti. Jos nesupūva dėl jose esančios benzoinės rūgšties, kuri yra natūralus konservantas. Jos tik įgyja kitokį skonį kurį gurmanai vertina labiau, nei šviežių uogų“.

Galiausiai, pelkės yra nemažo visuomenės susidomėjimo sulaukiantis rekreacinis objektas. Pašnekovė tikino, kad tai buvo galima pastebėti ypač pandemijos metu, kai prie pažintinių takų buvo problematiška rasti laisvą automobilio stovėjimo vietą, o Varnikų pažintiniame take (Trakų istoriniame nacionaliniame parke), lankytojų srautus turėjo reguliuoti policija.

Pelkės veikia kaip teršalų filtrai ir puikios CO2 talpyklos

Matulevičiūtės teigimu, pelkės taip pat sugeria ir neutralizuoja dalį teršalų, kurie į dirvožemį patenka iš dirbamų, tręšiamų laukų. Tokiu būdu yra apsaugomi gruntiniai vandenys ir paviršinio vandens telkinių kokybė. Pastaroji dažnai gali atrodyti kaip plika akimi sunkiai įvertinamas ir pamatuojamas dalykas. Visgi, prastėjantį telkinių vandenį greitai išduoda atsirandantys pokyčiai: besikeičianti vandens telkinio augalija, apaugimas aukštaisiais helofitais ir vandens augalais, kintantys žuvų ištekliai, dumblėjantis dugnas, mažėjantis vandens skaidrumas.

„Pelkės taip pat pasižymi intensyviu anglies dioksido sugėrimu ir jo kaupimu augaluose, o jiems nunykus – durpių klode. Nusausinus pelkę, atsiranda reiškiniai, prisidedantys prie klimato kaitos pokyčių“, – pažymi botanikė.

Pasak jos, dėl sausinimo į durpių klodą prasiskverbus deguoniui, prasideda durpių mineralizacija ir šio proceso metu susidaręs anglies dioksidas vėl patenka į orą. Be to, sausinant pelkes, durpių skaidymosi metu, susidaro tirpūs azoto ir fosforo junginiai. Jie nuteka pelkes sausinančiais kanalais ir patenka į gruntinius vandenis bei paviršinio vandens telkinius ir pablogina jų būklę.

Nusausintos pelkės – ir rizikinga, ir nuostolinga

Aktualiosnaujienos

Prisimenant Česlovą Norvaišą: legenda, skleidusi šviesą, eleganciją ir nuoširdumą

Prisimenant Česlovą Norvaišą: legenda, skleidusi šviesą, eleganciją ir nuoširdumą

2026-03-13
Kelyje Pasvalys-Panevėžys susidūrė du lengvieji automobiliai ir du sunkvežimiai

Kelyje Pasvalys-Panevėžys susidūrė du lengvieji automobiliai ir du sunkvežimiai

2026-03-13

Be jau minėtų neigiamų pelkių sausinimo padarinių, svarbus ir dar vienas. Tai – nusausintų durpynų gaisrų rizika. „Durpynų gaisrai yra neretas reiškinys Lietuvoje. Durpės įsiplieskia kaip parakas – pakanka kibirkšties, o užgesinti yra be galo sunku. Durpynų gaisrai kartais trunka kelias savaites, ypatingai, kai durpių klodas yra labai giliai nusausintas“, – teigė D. Matulevičiūtė.

Anot pašnekovės, durpynų gaisrų dūmai gali apkartinti gyvenimą ir sukelti sveikatos problemų ne tik aplinkiniams gyventojams. Kaip pavyzdį ji pateikė praėjusių metų vasarą kelias savaites Rusijoje Karaliaučiaus srityje degusius durpynus, iš kurių vėjo nešami dūmai vargino ne tik Rusnės ir Šilutės gyventojus, bet pasiekė ir Kuršių neriją.

Dažnai nusausinti durpynai yra panaudojami žemės ūkyje. Anot mokslininkės, vienas iš panaudojimo būdų – užsėjimas kultūrinių pievų žolių mišiniais. „Tai nėra pati didžiausia blogybė, nes durpingos pievos, jei ne per daug nusausintos, sugeba kaupti anglies dioksidą. Bet jeigu ši žemė yra ariama, tada gavęs deguonies tas durpių klodas atpalaiduoja anglies dioksidą labai sparčiai“.

Pašnekovė pažymėjo, kad vis dėlto žemės ūkiui pritaikyti nusausintą pelkę sunku – pernelyg nusausintos durpės yra nepalanki terpė augalams augti: „Dažnai per daug nusausintos pelkės yra apleidžiamos. Ir tokie plotai tampa piktžaizdėmis – sugadinę brangią ekosistemą, ją paverčiame menkaverčiu žemės plotu“.

Naturalit.lt informacija

DalintisSiųsti

Panašūs straipsniai

Kaunas pasitinka gatvių tvarkymo sezoną
Aplinka

Kaunas pasitinka gatvių tvarkymo sezoną

2026-03-10
Bus tikrinamas tūkstančių šaulių pasirengimas ekstremalioms situacijoms
Naujienos

Bus tikrinamas tūkstančių šaulių pasirengimas ekstremalioms situacijoms

2026-03-05
Parkavimo rinkliavos pokyčiai Kauno Žaliojoje zonoje
Aplinka

Parkavimo rinkliavos pokyčiai Kauno Žaliojoje zonoje

2026-03-02
Kaunas tituluotas Metų proveržio miestu
Kaunas

Kaunas tituluotas Metų proveržio miestu

2026-02-28
Kaune didžiausi objektai statomi išskirtinai už gyventojų pinigus
Aplinka

Kaune didžiausi objektai statomi išskirtinai už gyventojų pinigus

2026-02-26
Karas Ukrainoje
Aktualijos

4 karo metai – kuo prisidėjo Lietuva prie Ukrainos gynybos?

2026-02-24

Aktualijos

Utenoje žadama modernizuoti viešąją rekreacinę infrastruktūrą prie Alaušo ežero

Utenoje žadama modernizuoti viešąją rekreacinę infrastruktūrą prie Alaušo ežero

2026-03-19
Ukmergės miesto stadione atnaujinami bėgimo takai

Ukmergės miesto stadione atnaujinami bėgimo takai

2026-03-19
Zarasų aplinkkelio projektas juda į priekį

Zarasų aplinkkelio projektas juda į priekį

2026-03-19
Rokiškio rajonas pirmauja saulės elektrinių plėtra viešąjam sektoriui

Rokiškio rajonas pirmauja saulės elektrinių plėtra viešąjam sektoriui

2026-03-19
Kaunas toliau lyderiauja kultūros paveldo apsaugos srityje

Kaunas toliau lyderiauja kultūros paveldo apsaugos srityje

2026-03-19

Vietos Naujienos

Zarasų aplinkkelio projektas juda į priekį

Zarasų aplinkkelio projektas juda į priekį

2026-03-19
Rokiškio rajonas pirmauja saulės elektrinių plėtra viešąjam sektoriui

Rokiškio rajonas pirmauja saulės elektrinių plėtra viešąjam sektoriui

2026-03-19
Kaunas toliau lyderiauja kultūros paveldo apsaugos srityje

Kaunas toliau lyderiauja kultūros paveldo apsaugos srityje

2026-03-19
Kauno rajono savivaldybėje ugdymo įstaigoms įteiktos fizinio pajėgumo testavimo priemonės

Kauno rajono savivaldybėje ugdymo įstaigoms įteiktos fizinio pajėgumo testavimo priemonės

2026-03-18
Radviliškyje viešosioms erdvėms tvarkyti ketinama įdarbinti bedarbius

Radviliškyje viešosioms erdvėms tvarkyti ketinama įdarbinti bedarbius

2026-03-18

Apie Aukštaitijos gidą

Naujausi

Utenoje žadama modernizuoti viešąją rekreacinę infrastruktūrą prie Alaušo ežero

Utenoje žadama modernizuoti viešąją rekreacinę infrastruktūrą prie Alaušo ežero

2026-03-19
Ukmergės miesto stadione atnaujinami bėgimo takai

Ukmergės miesto stadione atnaujinami bėgimo takai

2026-03-19

Skaitomiausi

Gruodžio 19–20 d. Kaišiadoryse vyks Lietuvos kariuomenės tarptautinės pratybos

2025 m. spalio 16–19 d. vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos „Tvirtas skydas 8“

2025-09-29
Kelyje Pasvalys-Panevėžys susidūrė du lengvieji automobiliai ir du sunkvežimiai

Kelyje Pasvalys-Panevėžys susidūrė du lengvieji automobiliai ir du sunkvežimiai

2026-03-13
  • Paskelbkite naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Kontaktai

© Aukštaitijos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Panevėžys
    • Anykščiai
    • Biržai
    • Jonava
    • Joniškis
    • Kėdainiai
    • Kaišiadorys
    • Kupiškis
    • Molėtai
    • Pakruojis
    • Radviliškis
    • Rokiškis
    • Šiauliai
    • Širvintos
    • Švenčionys
    • Ukmergė
    • Utena
    • Visaginas
    • Zarasai
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Kriminalai
  • Laisvalaikis
  • Naujienos
  • Politika
  • Sportas
  • Įmonių katalogas
  • Paskelbkite naujieną

© Aukštaitijos gidas