Kiekvienas, apie savo ateitį galvojantis asmuo, rinkdamasis specialybę neretai pirmiausia pasveria tokį faktorių, kaip pasirinktos specialybės pelningumas. Kiekvienas trokšta užtikrinti sau ir savo artimiesiems pilnavertį ir visavertišką gyvenimą, o tam didelę įtaką daro pasirinkto darbo užmokesčio dydis. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį, kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Įstatymai numato, kad minimalioji mėnesinė alga nuo šių metų sausio 1 dienos yra 555€, o minimalusis valandinis atlygis 3,39€. Šie skaičiai yra tik pradžia to, ką asmuo gali uždirbti tik pradėjęs savo darbinę karjerą.
Kad ir kaip būtų apmaudu, gyvenime pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet darbdavys vengia mokėti darbuotojui teisėtai uždirbtą ir priklausantį darbo užmokestį. Tokiu atveju ne retas darbuotojas nežino ką daryti ar kur kreiptis, o juo labiau neretai ir pritrūksta drąsos kovoti už tai kas jam priklauso. Toliau pateiksime glaustą ir aiškią informaciją ką daryti kuomet darbdavys vengia mokėti darbo užmokestį.
Darbo kodekso 56 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Šio straipsnio pirmos dalies antrame punkte įtvirtinta nuostata, kad kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.
Prieš nurodant žingsnius, kurie yra reikalingi darbuotojui žinoti dėl darbo užmokesčio išsireikalavimo, pravartu nurodyti, kad tokio pobūdžio ginčai išskiriami į dvi kategorijas: individualūs darbo ginčai ir kolektyviniai darbo ginčai. Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl mūsų aptariamo neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir panašiai. Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Toks darbo ginčų išskyrimas nurodo galimybę darbuotojui į darbo ginčų komisiją kreiptis individualiai arba kolektyviai, jei darbovietėje yra profesinės darbuotojų organizacijos.
Taigi, į klausimą „Ką daryti kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio?“ atsakymas, o kartu ir tiesiausias kelias išsireikalauti darbo užmokestį iš darbdavio gali būti suskirstytas į du etapus:
- kreipimasis į Darbo ginčų komisiją, pagal darbuotojo gyvenamąją vietą. Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo, kurį galima rasti valstybinės darbo inspekcijos tinklapyje.
- reikiamų dokumentų pateikimas jau minėtai Darbo ginčų komisijai. Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kurį galima rasti jau minėtame valstybinės darbo inspekcijos tinklapyje. Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir panašiai.
Kreipimasis į darbo ginčų komisiją darbuotojui nieko nekainuoja, o gavusi darbuotojo prašymą darbo ginčų komisiją jį turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Tam tikrais atvejais šis terminas gali būti pratęsiamas dar vienam mėnesiui.
Gali nutikti ir taip, kad darbo ginčų komisijos pateiktas sprendimas netenkins ir neatitiks lūkesčių. Tačiau tas faktas, kad jau buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, neatima iš darbuotojo teisės toliau kreiptis į teismą ir tą pačią situaciją spręsti teisminiu keliu. Kitaip tariant, darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau, jei darbuotojas nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jis gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Nors ginčas dėl neišmokėtos algos jau buvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, nereikėtų bijoti, kad teismas vadovausis jos pateiktu sprendimu, kadangi niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Tačiau priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.
Čia pateikiama tik bendro pobūdžio informacija dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo. Detali ir tiksli informacija priklauso nuo individualios situacijos, darbo specifikos ir kitų aplinkybių. Jeigu jums reikalinga išsami teisinė konsultacija dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo ir jo išsireikalavimo iš darbdavio, kreipkitės elektroniniu paštu justicija@justicija.eu arba atvykite į mūsų Vilniaus ir Marijampolės biurus tiesiogiai konsultuotis, kontaktus rasite čia: https://justicija.eu/kontaktai/.
Vaidas Šalaševičius
UAB „Justicija” direktorius, teisininkas.
Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM ekspertų grupės vadovas
