Supažindinti su Žemaitės apsakymu „Kaip Jonelis raides pažino“ – tai ne tik atskleisti to meto aplinką: sunkią samdinuko kasdienybę, išsiaiškinti dabar jau nebevartojamus žodžius, bet kartu ir parodyti, koks didelis buvo vaiko troškimas mokytis – pažinti raideles.
Perskaičius ir aptarus kūrinėlį, pakalbėta, kokiomis sąlygomis mokosi vaikai dabar ir anksčiau. Tačiau visada įdomiau, kai pasakoja žmogus, pats tai išgyvenęs. Spalio 17 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Turmanto padalinyje, kur vyksta NVŠ programa „Kūrybinės dirbtuvėlės“, svečiavosi mokytoja, visą savo gyvenimą padovanojusi Turmanto apylinkių mokiniams, Antonina Eitminovič (Jos buvusi mokinė ir mūsų bibliotekininkė Marina Voropajeva). Mokytoja pasakojo, kiek kilometrų tekdavo klampoti vaikams į mokyklą per sniegą ar purvyną, kaip reikėdavo mokytis prie žibalinės lempos, kaip buvo rašoma plunksna, o grįžus dar reikėdavo padėti tėvams, tačiau visi norėję mokytis, todėl net ir per didelius speigus eidavę į mokyklą. Visi susidomėję klausėsi pasakojimo apie pamokas. Mokytoja A.Eitminovič vaikams pasiūlė parodyti, kokie darbeliai buvo gaminami per darbų pamokėles.
Spalvoto popieriaus juostelės, virtusios raštuotais knygų skirtukais, buvo labai žavios. Mokytoja A.Eitminovič linkėjo vaikams visada siekti mokslo ir skaityti knygas.
Šiandien bibliotekoje susijungus dviem laikmečiams – praeičiai su dabartimi, Knygų skirtukai tapo mažyčiais simboliais, išryškinančiais Šviesą – KNYGAS ir MOKYTOJĄ, dovanojusį žinias.
Giedrė Mičiūnienė, NVŠ programos „Kūrybinės dirbtuvėlės“ vadovė
