Permainas vykdanti Lietuvos darbo birža užbaigia antrojo etapo struktūrinius pokyčius – devynios teritorinės darbo biržos šią savaitę pradėjo dirbti naujoje struktūroje. Pilotinį teritorinių darbo biržų administracijų struktūrų modelį nuo šių metų sausio 1 d. pirmiausia išbandė Marijampolėje, Panevėžyje ir Utenoje, kur buvo sumažintas administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičius ir orientuojant juos aktyviai dirbti su darbdaviais bei subalansuojant darbo krūvius. Nuo rugsėjo 18 dienos visos šalies teritorinės darbo biržos perėjo dirbti pagal naująją administracijos struktūrą. Pertvarka prasidėjo 2016 m. rugsėjo 1 d., kuomet buvo pakeista Lietuvos darbo biržos administracijos struktūra.
Šiame struktūrinių pertvarkymų etape teritorinėse darbo biržose (išskyrus Klaipėdos TDB, kuri nevykdė pertvarkos) iki 963 etatų padaugėjo dirbančių darbuotojų tiesiogiai su klientais. Iš 119 sutaupytų etatų 66 buvo nukreipti tiesioginiam darbui su klientais, likę 53 – vykdyti teritorinei darbo biržai pavestas funkcijas. Šį rugsėjį su klientais daugiau pradeda dirbti 12 darbuotojų Vilniuje, Kaune – 11, Šiauliuose – 10, Panevėžyje – 9, Alytuje ir Utenoje – po 6, Marijampolėje – 5, Tauragėje – 4, Telšiuose – 3.
Numatomi pokyčiai buvo išbandyti pasitelkiant pilotines pertvarkas trijose teritorinėse darbo biržose. Nuo šių metų sausio mėnesio jie buvo įgyvendinti Utenoje, Panevėžyje ir Marijampolėje, kurie leido sumažinti vadovaujančių asmenų skaičių 40-čia, supaprastėjo procesai, eliminuojamas raštų rašymas iš skyriaus į skyrių, daugiau dėmesio skiriama tiesioginei paslaugai su klientais, tai yra darbdaviais ir darbo ieškančiais. Pilotinį modelį taikiusiose teritorinėse darbo biržose sustiprėjo konstruktyvus bendradarbiavimas, gerokai supaprastėjo komunikacija tarp specialistų vykdant operatyvinį planavimą ir kontrolę bei darbo rinkos stebėseną.
Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentavo, kad reformos esmė yra išgryninti Darbo biržos funkcijas, supaprastinti procesus, optimizuoti resursus ir sutelkti kuo daugiau žmogiškųjų išteklių tiesiogiai teikti paslaugas klientams – darbo ieškantiems ir darbdaviams, operatyviai ir individuliai spręsti jų situacijas, susijusias su integracija į darbo rinką ar nedarbo prevencija. Pagrindinis pertvarkos akcentas yra mažiau vadovaujančių asmenų, daugiau tiesiogiai su klientais dirbančiųjų.
EBPO ekspertai Lietuvai yra rekomendavę didinti investicijas į darbo biržą ir mažinti krūvius darbuotojams. Anot ekspertų, normalus darbo krūvis vienam darbuotojui yra 150, o šiuo metu darbo biržoje tiesiogiai su klientais dirbantiems asmenims tenka 405 darbo ieškantys asmenys. Dėl to naujovėmis siekiama optimizuoti veiklas, išbraukti nereikalingus procesus, kurie yra netikslingi.
Aktyvesnis darbas su darbdaviais
„Nuo šio rudens pradedame visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skirti darbdaviams, priskirti kiekvienam vadybininką, kad darbdavys turėtų vieną kontaktą darbo biržoje ir daug dėmesio planuojame skirti būtent kokybiškoms atrankoms. Šie pokyčiai leis mums papildyti savo duomenų bazę kvalifikuotų darbuotojų laisvomis daro vietomis ir, žinoma, darbo ieškantiems asmenims galėsime pasiūlyti daugiau kokybiškesnių darbo vietų“, – sakė LDB vadovė.
Praktika, įgyvendinus pokyčius Panevėžyje, atskleidė gerokai išaugusias darbo su darbdaviais apimtis – šiais metais gerokai suaktyvėjo darbas su darbdaviais – keliskart daugiau atlikta vizitų į įmones, palyginti su 2016 m. Todėl ketinama tęsti ir diegti iniciatyvias darbo su darbdaviais praktikas kitose teritorinėse darbo biržose.
Tuo tikslu padidėjo darbdavius aptarnaujančių darbuotojų skaičius – visoje šalyje su darbdaviais dirbs 88 specialistai, iš jų daugiausiai – Vilniuje ir Kaune.
Daugiau dėmesio darbo biržos klientams
Pilotinis modelis parodė, kad įgyvendinti pokyčiai sudarė sąlygas klientus aptarnaujančių skyrių specialistams skirti daugiau dėmesio tiesioginiam darbui su klientais. Individualizuotos paslaugos darbo ieškantiems asmenims, leis greičiau juos perkvalifikuoti, kad jie kuo greičiau įsilietų į darbo rinką. Orientuojantis į įdarbinimą, o ne į mokymo procesą, Užimtumo įstatyme įtvirtinta nauja nuostata dėl kompetencijų įvertinimo, kai darbo ieškančiam turi būti nustatomos turimos kompetencijos ir mokoma tik tų dalykų, kurie reikalingi kvalifikacijai įgyti, bet ne visos profesinio mokymo programos.
Įgyvendinus pertvarką, viena iš naujovių – teritorinėse darbo biržose įkurti Jaunimo užimtumo skyriai (JUS), kur vienoje vietoje jaunimui iki 29 metų nuosekliai bus teikiamos darbo rinkos, profesinio orientavimo ir kitos profesinio kryptingumo paslaugos bei aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Perkvalifikavimo paslaugų kokybės plėtra
Siekiant užtikrinti teikiamų perkvalifikavimo paslaugų kokybę atidžiau bus vertinamos mokymo programos, atsižvelgiant į jų patrauklumą darbdaviams bei įgyjamos kvalifikacijos ateities perspektyvas. Taip pat svarstomos galimybės išplėsti perkvalifikavimo paslaugų galimų gavėjų gretas. Kaip sakė LDB vadovė, investuoti į žmogų reikia tada, kai jis dar nėra bedarbis. Tuo pagrįsta Vokietijos ir Austrijos užimtumo tarnybų veikla, tai veikia kaip prevencija nedarbui ir daugeliui socialinių problemų, nes žmogus yra perkvalifikuojamas ir įliejamas į darbo rinką iš karto, kol dar neįsijungia pašalpų ir nedarbo draudimo mokėjimo sistemos.
Aptarnavimo kokybės užtikrinimas
„Nuo šiol kur kas efektyvesnis bus ir kvalifikacijos kėlimo ar kitų įgūdžių tobulinimo procesas. Išsiaiškinus, kokių būtent įgūdžių būtent trūksta žmogui, būtent šiuos tobulinti jį ir nukreipsime. Taip taupysime ir kliento, ir darbdavio laiką, greičiau pasieksime rezultatą, galiausiai, taupysime ir resursus. Labai svarbu, kad įgyvendinus pertvarką bus sudarytos sąlygos paslaugas suteikti klientams ir telefonu. Visas integravimo į darbo rinką procesas bus orientuotas į greitesnį įdarbinimą, bet ne į procesą mokytis“, – akcentavo L. Valalytė.
Teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti, jau rudenį sudarytos sąlygos pradėti skambučių centro veiklas, palaipsniui į jas įtraukiant dalį klientų aptarnavimo darbuotojų.
Šiuo metu sėkmingai reformą įgyvendina 9 teritorinės darbo biržos. Kaip ir pilotinį modelį taikiusios trys teritorinės darbo biržos, jose panaikintos visų direktoriaus pavaduotojų, struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojų ir poskyrių vedėjų pareigybės. Tokiu būdu sumažinant vadovaujančio personalo skaičių ir sudarant galimybes daliai šių darbuotojų pereiti dirbti tiesiogiai su klientais bei siekiant subalansuoti darbuotojų krūvius.
Darbo išteklių ir Užimtumo rėmimo skyrius sujungusį vieną struktūrinį padalinį – Klientų aptarnavimo departamentą, procesai gerokai supaprastėjo – greičiau priimami ir vykdomi sprendimai. Pavyzdžiui, Panevėžio skyriuje panaikinus paslaugų darbdaviams poskyrio vedėjo pareigybę ir 4 klientų aptarnavimo skyriuose buvusiems vedėjų pavaduotojams pradėjus dirbti paslaugų darbdaviams specialistais, suaktyvėjo darbas su darbdaviais. Anksčiau rajonuose paslaugas darbdaviams teikdavo keli tarpininkavimo funkcijas vykdantys specialistai. Dabar paskirti specialistai, kurie organizuos darbuotojų atrankas, parinks aktyvias priemones, siūlys kitas darbo biržos paslaugas atitinkančius darbdavio poreikius.
Kitą rudenį – užimtumo tarnyba
Lietuvos darbo birža ir 10 teritorinių darbo biržų nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. taps Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t.y. vienu juridiniu asmeniu iš 11.
Išsamiau skaitykite ČIA
