Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad didelė dalis medicinos studijas baigusių jaunuolių išvyksta į užsienį, tėra mitas. Analizuojant 2014-2016 m. medicinos rezidentūros absolventų duomenis pastebima, jog beveik 94 proc. gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje.
„Rezidentūros studijas baigę gydytojai specialistai lieka Lietuvoje, dirba tik aukštos kvalifikacijos darbuose, praėjus metams nuo studijų baigimo uždirba vidutiniškai 2,5 karto didesnį atlyginimą nei vidutinis Lietuvoje. Tiesa, Lietuvoje nėra fiksuojama kokia etato dalimi dirba darbuotojai, todėl neįmanoma pasakyti už kokį krūvį toks atlyginimas yra mokamas. Vis dėlto, sprendžiant iš darboviečių skaičiaus, labai tikėtina, kad gydytojai specialistai dirba daugiau nei standartines 40 val. per savaitę“, – sako MOSTA analitikas Gintautas Jakštas.
MOSTA duomenimis, baigę studijas gydytojai specialistai dirba vidutiniškai 1,7 darbovietėse. Vėliau gydytojų darboviečių skaičius linkęs augti: praėjus metams nuo studijų baigimo specialistai dirba 2, praėjus dviem su puse metų – 2,2 darbovietėse. Vienoje darbovietėje dirbantys specialistai gauna apie 1360 Eur, 2-4 – apie 1760-1840 Eur atlyginimą (prieš mokesčius). Analizuojant 2014 m. medicinos rezidentūros absolventų duomenis pastebima atlyginimų kilimo tendencija: praėjus metams nuo studijų baigimo šie specialistai vidutiniškai uždirba 1700 Eur, praėjus dviem metams – 1850 Eur, po pustrečių metų gydytojų specialistų vidutinis atlyginimas siekia 2050 Eur.
2014 m. medicinos rezidentūrą Lietuvoje baigė ir gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijo 393, 2015 m. – 381, 2016 m. – 414 asmenys.
Lietuviai lieka Lietuvoje, užsieniečiai – išvyksta
Analizuojant 2014-2016 m. duomenis pastebima, kad po vientisųjų medicinos studijų baigimo Lietuvoje dirba apie 81 proc. šių studijų absolventų. Tokia tendencija atsiranda maždaug 3 mėn. po studijų baigimo (tikėtina, kad tuomet jaunieji specialistai pradeda studijuoti rezidentūroje ir dirbti) ir vėliau mažai kinta. Pavyzdžiui, net ir praėjus dviem su puse metų nuo studijų baigimo dirba 82 proc. 2014 m. medicinos vientisųjų studijų absolventų.
Kalbant apie nedirbančius medicinos absolventus pastebima, kad didelę jų dalį sudaro užsieniečiai, medicinos studijoms atvykę į Lietuvą. G. Jakštas atkreipia dėmesį į tai, kad medicinos studijos yra bene daugiausiai užsienio studentų pritraukiančios studijos Lietuvoje, tad sąlyginai didelę dalį absolventų taip pat sudaro užsieniečiai. „Tarp 2014-2016 m. vientisąsias medicinos studijas baigusių absolventų yra 7 proc. užsienio pilietybę turinčių asmenų, jie po studijų baigimo nelieka dirbti Lietuvoje, tikėtina, jog šie asmenys išvyksta iš Lietuvos ir mediko karjerą pradeda kitose šalyse. Taigi iš absolventų, kurie po studijų nedirba Lietuvoje, atėmus absolventus užsieniečius, gauname, jog po studijų Lietuvoje lieka apie 87 proc. Lietuvos pilietybę turinčių medicinos vientisųjų studijų absolventų“, – sako G. Jakštas.
MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, kad vientisąsias medicinos studijas baigę asmenys, praėjus metams nuo studijų baigimo, uždirba vos apie 500 Eur prieš mokesčius. „Rezidentų atlyginimas yra reglamentuojamas, tad šių specialistų atlyginimo augimas lėtesnis nei kitų sričių magistrantų. Medicinos vientisųjų studijų absolventų pajamos vidutines šalies pajamas pasiveja tik praėjus dviem su puse metų nuo studijų baigimo“, – teigia G. Jakštas.
Lyginant su kitomis sveikatos mokslams priskiriamomis vientisųjų studijų kryptimis, medicina nusileidžia farmacijai (po šių studijų Lietuvoje dirba apie 94 proc. absolventų), tačiau lenkia odontologijos mokslus (po studijų baigimo Lietuvoje dirba apie 85 proc. odontologų). Vertinant sveikatos mokslų studijų krypčių grupę kitų studijų krypčių grupių kontekste pastebima, kad šios krypties absolventų įsidarbinimo rodikliai vieni aukščiausių ir nusileidžia tik informatikos, inžinerijos ir ugdymo krypčių grupių absolventų įsidarbinimo rodikliams.
Vientisąsias medicinos studijas 2014 m. baigė 428, 2015 – 476, 2016 m. – 462 absolventai.
Medicinos studijos tik gabiausiems abiturientams
Medicinos vientisųjų studijų programa vykdoma Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose. Kasmet pirmu pageidavimu medicinos studijas šiuose universitetuose nurodo apie 1200 stojančiųjų. Šiemet žemiausias balas, su kuriuo buvo galima įstoti į valstybės finansuojamas medicinos krypties studijas buvo 8,9, į valstybės nefinansuojamas – 7,79 balo. Abiturientų, priimamų studijuoti mediciną valstybės finansuojamose studijų vietose konkursinio balo vidurkis yra apie 9,4 balo iš dešimties galimų.
Analizuojant šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo ir antrojo etapo duomenis pastebima, kad apie 40 proc. įstojusių į medicinos studijas bent vieną egzaminą yra išlaikę 100 balų. Vis dėlto G. Jakštas teigia, kad net ir aukščiausią įvertinimą iš egzamino gavęs abiturientas negali būti garantuotas, kad bus priimtas studijuoti mediciną. „Pavyzdžiui, šiemet į medicinos studijas neįstojo net 56 abiturientai, kurie vieną iš egzaminų išlaikė 100 balų. 4 iš jų neįstojo net į valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Prieš porą metų turėjome abiturientą, kuris iš keturių egzaminų surinko po 100 balų ir neįstojo į valstybės finansuojamas medicinos studijas“, – sako G. Jakštas.
Kasmet į vientisąsias medicinos studijas priimama beveik 700 studentų. Šios studijos populiarios ir tarp užsienio studentų – apie ketvirtadalį pirmakursių sudaro studentai atvykę iš užsienio, daugiausiai iš Vokietijos, Izraelio, Švedijos.
Medicinos studijų absolventų įsidarbinimo analizė atlikta naudojant MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankį, kuris sujungia Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) ir „Sodra“ duomenis. Įrankis leidžia analizuoti, kokia dalis skirtingų studijų krypčių studentų dirbo studijų metais ir kokį darbą, kiek vidutiniškai uždirbo, kaip baigus studijas keitėsi jų padėtis darbo rinkoje.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro informacija
