Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios padėtų reikiamai įgyvendinti Miestų nuotekų direktyvą ir panaikinti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. EK požiūriu, mūsų šalis įvykdė ne visus šios direktyvos reikalavimus.
Pažeidimu laikoma tai, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų. Be to, Lietuva neužtikrino, kad 58 aglomeracijose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena ir kt.) ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir tik ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. Pastarosiose nuotekos tvarkomos prasčiau, nei reikalaujama.
„Nors Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti mūsų šalis investavo apie 1 mlrd. eurų, o pastatyti šiuolaikiški valymo įrenginiai leidžia mažinti neišvalytų nuotekų kiekius, bet dar turime pasistengti, kad atitiktume visus šios direktyvos reikalavimus. Todėl labai svarbus žingsnis – patikslinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą“, – sako aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.
Pagrindinis siūlomų šio įstatymo pataisų tikslas – užtikrinti, kad visose teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos ir kad prie jų prisijungtų visi gyventojai. Prisijungti bus privalu per 9 mėnesius nuo tos dienos, kai sudaromos sąlygos prisijungti. Šiai įstatymo nuostatai įsigalioti numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis. Gyventojams, kurie per tą laiką neprisijungs, bus taikomos sankcijos. Nuotekas tvarkyti individualiai būtų leidžiama tik išskirtiniais atvejais – jeigu centralizuotos sistemos kainuotų per brangiai.
Siūlomos pataisos numato naujų prievolių vandens tiekėjui. Jis turėtų ne vėliau kaip per penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo užtikrinti, kad aglomeracijos teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, būtų centralizuotos geriamojo vandens ir nuotekų sistemos ir sudaryti sąlygas gyventojams prisijungti. Jeigu vandens tiekėjas nevykdys šių pareigų, jam bus taikomos sankcijos.
Dabar galiojančią nuostatą, kad vandens tiekėjas privalo atvesti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus iki gyventojo sklypo ribos, siūloma keisti ir įpareigoti nutiesti įvadus ir išvadus iki būsto ribos. Atsižvelgus į energetikos sektoriaus patirtį, ketinama nustatyti, kad ekonomiškai pagrįstos prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išlaidos būtų įskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą.
Be to, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai aglomeracijų teritorijose centralizuota nuotekų surinkimo sistema dar neišvystyta, individualiai tvarkyti nuotekas leidžiama naudojant tik sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Tai leistų užtikrinti, kad individualios nuotekos bus sutvarkomos pagal reikalavimus, taikomus tos aglomeracijos nuotekų valyklai.
Dar vienas siūlymas – sukurti individualių nuotekų tvarkymo sistemų registrą. Jo duomenys padėtų savivaldybėms ir vandens įmonėms planuoti ir teikti nuotekų ar jų dumblo transportavimo paslaugas ir užtikrinti tinkamą visų individualių nuotekų tvarkymo kontrolę.
Aplinkos ministerija rengia ir Nuotekų tvarkymo reglamento pataisas. Jomis siūlo nustatyti, kad naujai įrengiamuose individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose iš nuotekų būtų papildomai šalinami azoto ir fosforo junginiai. Tai padėtų pagerinti šalies vandens telkinių būklę.
Preliminariais duomenimis, visiems Miestų nuotekų direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų. Aplinkos ministerija ieško galimybių šiam tikslui panaudoti ES paramos lėšas. Aktyvių veiksmų privalo imtis ir vandens tiekimo įmonės. Jos turi plėtoti tinklus aglomeracijose ir jau dabar aktyviai skatinti gyventojus jungtis prie tinklų (nemokamas prisijungimo projektas, galimybė už prisijungimą sumokėti išsimokėtinai ir kt.).
Priėmus ir įgyvendinus siūlomas pataisas, pasak viceministro Mindaugo Gudo, Lietuva ne tik panaikintų EK pradėtą pažeidimo procedūrą ir sumažintų vandenų taršą nuotekomis, bet ir daugiau šalies gyventojų gautų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Kėdainių nuotekų valyklos problemoms, dėl kurių priekaištauja EK, spręsti UAB „Kėdainių vandenys“ parengė nuotekų valymo įrenginių plėtros projektą. Numatyta pertvarkyti veikiančius įrenginius, didinti nuotekų priėmimo, akumuliavimo ir paskirstymo, mechaninio, biologinio valymo grandžių ir kt. pajėgumus. Projektas iš dalies bus finansuojamas ES lėšomis. Jį numatoma įgyvendinti maždaug per trejus metus.
Aplinkos ministerijos informacija
