Afrikinis kiaulių maras (AKM) iš Lietuvos nesitraukia – kiekvieną savaitę registruojami vis nauji šios ligos atvejai šernų populiacijoje. Atsižvelgiant į AKM situaciją mūsų šalyje, ligos plitimą laukinėje faunoje ir įvertinus riziką bei praėjusių metų patirtį, išplėsta AKM buferinė zona.
Birželio – rugsėjo mėnesiai yra patys rizikingiausi ir labiausiai pavojingi kiaulių augintojams, nes šiltuoju metų laikotarpiu yra daugiau galimybių virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Buferinė zona – tai apsauginė teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo reikalavimai kiaulių laikymo vietose ir vykdoma sustiprinta šių ūkių kontrolė.
Į išplėstą AKM buferinę zoną dabar papildomai įtrauktos šios Lietuvos vietovės:
• Anykščių rajono savivaldybės Kurklių ir Kavarsko seniūnijos,
• Birštono savivaldybė,
• Elektrėnų savivaldybė,
• Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės,
• Kėdainių rajono savivaldybė,
• Pakruojo rajono savivaldybė,
• Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės,
• Pasvalio rajono savivaldybė,
• Prienų rajono savivaldybė,
• Širvintų rajono savivaldybė,
• Ukmergės rajono savivaldybė,
• Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės.
Šiose vietovėse, papildomai įtrauktose į AKM buferinę zoną, nėra taikomas nurodymas 100 proc. išskersti visas laikomas kiaules. Šis reikalavimas taikomas tik tiems kiaulių laikytojams, kurie nepaiso ar negali įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimų. Tokie kiaulių laikytojai paskersti laikomas kiaules savo reikmėms turės ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
Kiaules savo reikmėms galima skersti laikymo vietose ar su teritorinės VMVT leidimu išvežti į VMVT patvirtintas skerdyklas, arba nugaišinti (jei kiaulės netinkamos skersti dėl jų amžiaus) ir jų gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams. Visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai AKM tyrimams. Jei liga nepasitvirtins, paskerstų kiaulių mėsą leidžiama vartoti savo reikmėms be jokių apribojimų.
Ūkininkai, kurie vykdys šiuos reikalavimus, galės pretenduoti į išmokas už ankstyvą kiaulių paskerdimą, tačiau, pasinaudoję valstybės parama, turės įsipareigoti dar metus nelaikyti kiaulių.
Norintys ir toliau auginti kiaules laikytojai turi įgyvendinti pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus:
• registruoti kiaulių laikymo vietas (bandas) ir kas ketvirtį deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių, nurodyti bandos atpažinimo numerį, o prieš išvežant kiaules iš laikymo vietos – įsegti į ausį dviejų dalių įsagą su bandos numeriu;
• įrengti veikiančius dezinfekcinius barjerus prie įėjimo į kiaulių laikymo vietas, užpildytus veterinariniais biocidiniais produktais;
• aptverti patekimo į tvartą vietą;
• keisti drabužius ir avalynę prieš įeidami į tvartą;
• nešerti kiaulių termiškai neapdorotomis žaliavomis, žaliąja mase;
• nelaikyti ir neišleisti kiaulių į lauką.
VMVT pažymi, kad šiuo metu didelę riziką AKM plitimui kelia nekomerciniai ūkiai, kuriuose kiaulės laikomos savo reikmėms. Deja, kai kurie kiaulių laikytojai į perspėjimus vis dar žiūri atsainiai. Tokiems neatsakingiems laikytojams būtina žinoti, kad dėl vienos vienintelės AKM užsikrėtusios kiaulės didelių nuostolių patirs ir kiti augintojai. Europos Komisijos sprendimu yra taikomi įvairūs apribojimai ne tik užkrėstiems ūkiams, bet ir atskiriems regionams ar net visai valstybei, ribojamas kiaulienos bei jos produktų eksportas.
Kiaulių laikytojai turi įvertinti ir apsispręsti, ar investuoti ir gerinti biologinio saugumo reikalavimus, ar pasinaudojus valstybės parama paskersti laikomas kiaules ir pretenduoti į išmokas.
Žemės ūkio ministerijos informacija
