Eglė Leonovienė, „šeimininkės“ korespondetė
Jau antrus metus Zapyškyje veikianti VšĮ „Kūrybos ir užimtumo stuba“ paįvairino šio Kauno rajono miestelio gyventojų kasdienybę: kamerinėje erdvėje nuolat vyksta edukaciniai meno ir amatų užsiėmimai, pramoginiai ir švietėjiški renginiai. Tačiau penktadieniai čia ypatingi – tądien dainuojamos sutartinės. „Sutartinės išmoko išgirsti, išklausyti ir pajusti kitą žmogų“, – įsitikinusi Daiva Vaišnorienė, viena iš šešių „Stubos“ šeimininkių.
Visos „Stubos“ šeimininkės – panašaus amžiaus mamos, dalijančios save tarp šeimos ir darbo Kaune. „Pomėgiai, dalyvavimas folklorinio ansamblio „Altonė“ veikloje, beveik bendraamžiai vaikai ir požiūris į jų auklėjimą, troškimas realizuoti save visas mus ir suartino“, – sako D. Vaišnorienė.
Anksčiau dėl kursų, užsiėmimų, seminarų moterys iki vėlumos užtrukdavo Kaune, savaitgaliais specialiai turėjo vykti į didmiestį, todėl ir šovė mintis panašią veiklą pradėti pačiame Zapyškyje.
„Kartu rengdavome savo vaikų gimtadienius, prigalvodavome įvairių veiklų, pramogų. Ilgainiui šventės virto smagiais renginiais, kuriuose noriai dalyvavo ne tik mūsų, bet ir kaimynų bei pažįstamų vaikai“, – šypsosi Daiva, kartu su draugėmis radusi jaukią ir mielą erdvę savirealizacijai.
„Zapyškis – miestelis Suvalkijos pakraštyje. Suvalkietiškai „stuba“ – namas, – aiškina įmonės pavadinimo kilmę pašnekovė. – Labai norime, kad mūsų „Stuba“ žmonėms primintų tikrus namus: visiems čia būtų jauku, gera, kiekvienas jaustųsi savas ir laukiamas. „Kūrybos ir užimtumo stubos“ durys atviros visai šeimai: mažiems vaikučiams, jaunimui, suaugusiesiems. Kaip tik todėl atsisakėme minties kurti klubą.“
Veiklios ir kūrybingos moterys bendruomenę patraukė savo nuoširdumu, užkrėtė veikla, kuri pačioms patinka, teikia gyvenimui džiaugsmo ir pilnatvės.
Kristina Andrašiūtė – ekologė, daug išmananti apie augalus, besidominti ekologiškais dažymo būdais, vaikų darželyje dirbanti Rasa Markevičienė – be galo sumani, turi daug originalių idėjų, kaip užimti vaikučius, Miglena Perminienė – muzikos mokytoja, kuriai tenka visa renginių muzikinė dalis, Jūratė Sodeikienė – architektė, o Živilė Muraškienė – dailininkė, tekstilininkė, jos pagrindinės edukologės, o mano pašnekovei, informacinių technologijų srityje dirbančiai Daivai Vaišnorienei tenka „popieriniai“ darbai: ji rengia ir rašo projektus, atlieka organizacinį darbą.
Daiva pastebi, kad kiekviena iš jos draugių linkusi prie įvairių rankdarbių, domisi senaisiais amatais, mokosi ir išbando naujas technikas, o paskui savo patirtį perduoda „Stubos“ lankytojams.
Didelio susidomėjimo sulaukia įvairios paskaitos, pavyzdžiui, apie tėvystę ir vaikų auklėjimą, renginiai mažiems vaikams, labai populiarios kūrybinės dirbtuvėlės.
„Kol patalpos buvo remontuojamos ir leido orai, dirbtuves rengėme gamtoje. Pirmas toks užsiėmimas vyko ant Nemuno kranto – tekstiliniais dažais gražinome trikotažinius marškinėlius. Vėliau bendruomenę užkrėtėme „ekoprintais“ – tai labai smagus užsiėmimas“, – tikina Daiva ir prisimena šią vasarą Jadagoniuose vykusį Lietuvos kultūros tarybos finansuotą plenerą, kuriame dalyvavo 30 žmonių. – Pasikvietėme tris profesionalias menininkes: tapytoją Agnę Jonkutę, emalio juvelyrę Jūratę Misevičienę ir konceptualių tekstilinių lėlių kūrėją Jūratę Kazakevičiūtę. Sužinojome, kaip atskirti tikrą meną nuo diletantiškos kūrybos, stebėjome, kaip kuria menininkės, ir patys kūrėme. Plenere ant šilko nutapėme bendrą didelį darbą. Jis ateityje papuoš „Stubą“. Renginys visiems labai patiko, todėl norėtume jį paversti tradiciniu.“
Lapkritį Zapyškyje startuos tekstilės dirbtuvėlės: čia laukiami visi norintieji pramokti dažyti ekologiškais dažais, austi audinius ir juostas, velti šiltas pirštines žiemai.
„Visų pirma esame mamos“, – akcentuoja entuziazmo nestojančios bendramintės, kurių dvi turi net po keturis vaikus. Todėl neatsitiktinai „Stuboje“ daug renginių skirta vaikams – mažiems ir jau ūgtelėjusiems. Juose netrūksta socialinių žaidimų, gausu lavinamųjų, kūrybiškų užduočių.
„Į lapkričio pradžioje vykstančią Žibintukų šventę susirenka vaikai iš Zapyškio ir aplinkinių miestelių: gaminame žibintus: kad atėjus tamsiam metų laikui būtų jaukiau, drąsiau gyventi, greičiau prabėgtų žiema, o sutemus miško aikštelėje sekame pasakas nykštukams“, – pasakoja Daiva.
Zapyškyje gegužę vykusio aitvarų festivalio proga moterys paaugliams organizavo tarptautinę stovyklą „Draugystės aitvarai“. Joje dalyvavo 13–18 metų jaunuoliai iš Zapyškio ir nedidelio Lenkijos miestelio Chelmžos. Jaunimas ne tik gamino ir festivalyje į dangų leido aitvarus, bet ir žaidė socialinius žaidimus, kurie padėjo artimiau susipažinti, mokė bendrauti, atpažinti nuotaikas, pojūčius, tapti draugiškesniems.
„Beje, antradienis „Stuboje“ – paauglių diena. Jauniems žmonėms svarbu turėti erdvę, kurioje galėtų pabūti ir ne tik išgerti arbatos: patyrėme, kad jie labai smalsūs, atviri, pageidauja paskaitų aktualiomis visuomeninėmis temomis, – pastebi pašnekovė ir šypteli. – O penktadieniais visus norinčius kviečiame dainuoti sutartines. Atvažiuokite ir jūs.“
