Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė
„Nepatarčiau karvių išparduoti, manau, ateis geresni laikai“, – sako Zofija Griškevičienė, antradienį respublikiniame konkurse „Geriausi melžėjai 2016“ pripažinta geriausia Ukmergės rajono melžėja. Jau 41 metus karves melžianti ūkininkė, pernai tarp geriausiųjų visoje šalyje laimėjusi antrą vietą, savo šiuo metu turimos 50 karvių bandos nežada atsisakyti. „Pats turi suktis, – įsitikinusi daugiausiai konkursinių balų surinkusi Z. Griškevičienė. – Niekas neateis ir nepaduos…“ Tokiai nuostatai – savo meistriškumu reikia rūpintis patiems – pritaria ir respublikinio šviečiamojo renginio „Geriausi melžėjai 2016“ rengėjai ir organizatoriai.
Melžėju dirbti gali bet kas?
Nuo 2001 m. kasmet vykstančio respublikinio šviečiamojo renginio turas Vidmanto Balandžio ūkyje Krikštėnuose, Ukmergės r., – jau trečiasis šiemet. LSMU Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų auginimo technologijų instituto Josifo Taco melžimo technologijų centro vadovo doc. dr. Sauliaus Tušo vadovaujama kvalifikuota vertinimo komisija keliauja per Lietuvą, vertindama melžėjų profesinius įgūdžius ir teorines žinias.
„Svarbiausias šio šviečiamojo renginio tikslas – gerinti pieno kokybę, keliant melžėjų kvalifikaciją, – sako S. Tušas. – Pieno ūkių produktyvumas didėja, o tam didžiulės įtakos turi melžėjo meistriškumas.“ Šis darbuotojas ūkyje daug ką lemia: kaip sugeba pajausti gyvulį, prisitaikyti prie jo, kiek išmano ir geba naudotis melžimo aparatais, technologijomis. Anot pašnekovo, ūkiui gauti gerą, atsakingą ir sąžiningą melžėją – laimė šiais laikais. „Darbas anksti ryte, vėlai vakare, nėra jokių savaitgalių ar poilsio dienų, – vardija S. Tušas. – Darbas ne iš švariausių, ne iš saugiausių, pakankamai atsakingas, tad įsivaizdavimas, kad melžėju gali dirbti bet kas, yra klaidingas.“
Nuvertinta, tačiau labai reikalinga profesija
Gerų melžėjų trūkumas, didėjantis šios specialybės poreikis – ne naujiena ir konkurso „Geriausi melžėjai 2016“ rajoninio etapo organizatorei, Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorei Danutei Užkurėlytei. „Ši labai svarbi ir žmonėms reikalinga profesija turėtų būti žinomesnė, prestižiškesnė, – sako ji. – Kažkada paniekinta ir nuvertinta profesija šiandien reikalauja ne tik fizinio darbo, bet ir nuolatinio mokymosi, teorijos ir praktikos atnaujinimo.“ Dažnai organizuojamais kursais, seminarais, praktika siekiama, kad gerėtų pieno paruošimo kokybė, tiesiogiai priklausanti nuo melžimo kokybės. „Netrūksta galimybių pasimokyti, susipažinti su naujovėmis, o prieš konkursą visada praktinius kursus rengiame, nes, nebelikus profesionalaus melžėjų rengimo, žmonės yra savamoksliai, – pasakoja D. Užkurėlytė. – O klaidos šioje srityje labai brangiai kainuoja…“
Šiųmetėms rajono melžėjų varžyboms planuota suburti ir jaunimo komandą, tačiau, pasak pašnekovės, tokiam renginiui rugpjūtis – ne pats tinkamiausias metas dėl darbymečio ūkiuose.
Konkurse dalyvavo patyrusios melžėjos
Konkursiniame Ukmergės rajono etape dalyvavo patyrusios melžėjos, tačiau jaudulio pakako visose varžybų rungtyse – nuo teorinių žinių testo iki praktinio melžimo V. Balandžio ūkio ganykloje. Išsitraukti burtai pirmajai visas užduotis atlikti lėmė Danguolei Sipavičienei, atstovaujančiai savam ūkiui; antrasis numeris atiteko Vaidai Latožienei (Sauliaus Pociūno ir savas ūkis), trečiasis – Aušrai Burneikienei iš V. Balandžio ūkio, ketvirtasis ir penktasis – Zofijai Griškevičienei (savas ūkis) ir Rasai Keburienei (Alvydo Keburio ūkis). Teorijos testas geriausiai sekėsi V. Latožienei, surinkusiai maksimalius 20 balų, vos vienu balu nuo jos atsiliko Z. Griškevičienė. Sanitarinio melžtuvo apdorojimo rungtis Z. Griškevičienę, surinkusią 29,70 balo iš 30 galimų, išvedė į lyderės pozicijas, kurių ji neužleido ir kitose rungtyse: 10 balų įvertintas jos sanitarinis pasiruošimas melžimui; 56,80 balų iš 60 galimų – melžimas stovėjimo vietoje; 15 balų – somatinių ląstelių nustatymas; 11 balų iš 15-os – pieno kiekio ir švarumo, melžiant stovėjimo vietoje, vertinimas.
Varžybos – proga išmokti ir sužinoti
Susumavus rezultatus Z. Griškevičienei, iš viso surinkusiai 141,50 balo, atiteko pirma vieta ir geriausios rajono melžėjos titulas. Antrą vietą, surinkusi 134,15 balo, užėmė V. Latožienė, trečia vieta, surinkus 127,30 balo, atiteko R. Keburienei, ketvirta – nedaug nuo jos teatsilikusiai, 123,35 balo surinkusiai A. Burneikienei, penkta – D. Sipavičienei, surinkusiai 110,75 balo.
„Jaudulio visada yra, – pripažįsta ne pirmą kartą rajoniniame ture dalyvaujanti V. Latožienė. – Dalyvauju šiame konkurse, nes galiu susipažinti su žmonėmis, pabendrauti, kažką naujo sužinoti.“ Mamą į konkursą išleido dukra, apsiėmusi ir savas karves tąvakar pamelžti, ir į darbą pas ūkininką nuvažiuoti. O geriausia rajono melžėja tapusios Z. Griškevičienės, kurią į konkursą atlydėjo gausi anūkų „palaikymo komanda“, nuomone, tokie renginiai labai praverčia – pamatai savo kasdienį, įprastą darbą kitomis akimis, daugiau išmoksti ir supranti.
Kaip renginio uždarymo metu sakė doc. S. Tušas, visos konkurso dalyvės – nugalėtojos. Tai patvirtino ir dosnios renginio organizatorių ir rėmėjų – „Kauno grūdai“, „DeLaval“, „Biržų žemtiekimas“, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir kt. – dovanos, sveikinimai ir linkėjimai.
Respublikinis šviečiamasis renginys „Geriausi melžėjai 2016“, išrinkęs geriausią šios profesijos atstovę Ukmergės krašte, keliauja Žemaitijos link – rugsėjo 7 d. vyks Plungės rajone. Toliau – konkursai Pagėgių savivaldybėje, Jurbarko, Šiaulių, Radviliškio rajonuose.
Autorės nuotraukos
