Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka liepos mėnesį pradėjo su įdomiu literatūriniu projektu „Mano dienoraščio puslapiai“, kurį iš dalis remia Lietuvos kultūros taryba. Projekto renginiai, o jų bus 12-ka, vyks iki metų pabaigos. Tai edukaciniai užsiėmimai, susitikimai su poetais, rašytojais, taip pat kūrybos ir muzikos vakarai. Spalio mėnesį planuojamas rajono literatų klubo jubiliejaus minėjimas ir almanacho „Banguojantys žodžiai“ pristatymas. Projekto renginiuose kviečiami dalyvauti bibliotekos skaitytojai, kuriantys rajono gyventojai.
Projektas startavo liepos 12 dieną linksmu edukaciniu užsiėmimu „Smagioji linksniuotė“. Renginį vedė rašytoja, žurnalistė Gintarė Adomaitytė ir menotyrininkas, VšĮ „Meno bangos“ vadovas Marius Kraptavičius. Visus susirinkusius pasveikinusi bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė pristatė naują projektą, pagrindines jo veiklas ir palinkėjo edukacijos dalyviams kūrybinės sėkmės bei įkvėpimo. Užsiėmimo metu buvo kalbama apie kūrybinį rašymą, kuriami šmaikštūs dialogai. Dalyviai rinkosi temas ir, panaudodami tuos pačius linksnių klausimus, smagiai kalbėjosi.
Liepos 20 dieną antrajame renginyje visas dėmesys buvo skirtas viešniai – poetei, rašytojai, žurnalistei Birutei Jonuškaitei ir jos knygoms. Su rašytoja kalbėjosi Ignalinoje gyvenanti jos kolegė ir bičiulė Gintarė Adomaitytė. Rašytoja B. Jonuškaitė romanų „Didžioji sala“ (I-II t.), „Ievos neišvarė iš rojaus“, „Baltų užtrauktukų tango“, „Maranta“, daugelio apysakų, apsakymų ir esė rinkinių autorė, įvertinta garbingomis lietratūrinėmis premijomis ir skaitytojų dėmesiu. Jos naujausias kūrinys „Maranta“ sulaukė ypatingo populiarumo: 2015-aisiais dalyvavo Metų knygos rinkimuose, o šiemet laimėjo Liudo Dovydėno premiją (laureatės diplomas ir premija B.Jonuškaitei bus įteikta Rokiškyje liepos 27 dieną).
Įdomus jau pats knygos pavadinimas. Gal daugelis nežino, kad maranta – tai kambarinė gėlė, kurios lapai šviečiant saulei išsiskleidžia visu gražumu, o sutemus užsisklendžia. Kiekvienas jų tarsi pažymėti dešimčia raudonos spalvos dėmelių, todėl gėlė yra vadinama „Dešimties Dievo įsakymų augalu“ arba maldingąja. Manoma, kad šis augalas turi gilų poveikį žmogui, jo psichinei būsenai. Rašytojos „Maranta“ išties jaudinanti, gili ir plati istorija su perpintais trijų kartų moterų likimų vingiais, skaudžiais smūgiais, nušvitimais, su vienos iš pagrindinių veikėjų Dominykos ryškų charakterį sustiprinančiais sodriais dzūkiškos kalbos intarpais ir knygos savotišku „cinkeliu“ – išnašomis paraštėse pateikiant tarmiškų žodžių vertimą. Įkomponavusi dzūkavimus, autorė parodė gražų pavyzdį, kaip šiandieniniame gyvenime galima pateikti, panaudoti ir branginti prigimtinę kalbą.
Šiuo romanu rašytoja tarsi iš naujo sugrįžo į gimtąjį kraštą, įamžino mielas vietoves ir čia gyvenusius nuostabius, įdomius, jos dvasią auginusius žmones. „Marantą“ rašiau penkerius metus, – pasakojo B. Jonuškaitė. Tai vienos giminės istorija. Daug veikėjų, daug paslapčių, kurias gvildena ir atskleidžia knygos herojė – po pasaulį keliaujanti ir savęs ieškanti dailininkė. Šios knygos geografija labai plati, nuo Lietuvos – Lenkijos pasienyje esančio kaimo, kuriame užaugo pati rašytoja, iki Amerikos.
Punsko lietuvių šeimoje gimusi rašytoja visą gyvenimą išlaikė tą keistą buvimo tarp dviejų kultūrų jausmą. Mokėsi lenkiškai, lenkų literatūrą išmanė gal net geriau nei lietuviškąją, tačiau šeimoje klausėsi lyg upės tekančios sodrios dzūkiškos šnekos, giesmių ir dainų. Už meilę literatūrai ji dėkinga mokytojai Anai Golabek. Jei ne pasiūlymas vykti studijuoti į Vilniaus universitetą, tikriausiai ji pati būtų pasirinkusi lenkų kalbą Varšuvos universitete. Tačiau Lenkijos lietuvaitei buvo lemta tapti lietuvių literatūros dalimi. Jos kūryba šiandien, galima sakyti, viena įdomiausių apraiškų. Tai be galo kūrybingas, gražios ir vaizdingos kalbos, dvasingumo ir jausmingumo pripildytas pasaulis. Rašytoja nemėgsta tuščio žodžių žaismo, kūrybos dėl kūrybos. Ji vertina tikrus, išliekančius dalykus, kurie paliečia daugelio žmonių širdis ir priverčia mąstyti apie svarbiausius dalykus.
Kadangi rašytoja pati save išbandžiusi įvairiuose žanruose, tai ji ir pabandė atskleisti renginio temą „Žanrų įvairovė“. Autorė skaitė ir savo poezijos, kuri meniškumu tikrai nenusileidžia prozai, tik jausmas ir mintis čia labai koncentruoti, taiklūs. Kalbėta apie novelės ir apsakymo pagrindinius bruožus ir skirtumus. Tiesa, buvo pastebėta, kad tos griežtos, literatūros kūrinius tarsi į atskiras lentynėles suskirstančios, ribos šiandien yra gerokai išsitrynusios ir nebe tokios svarbios.
Susitikime nemažai kalbėta ir apie 2006 m. išleistą B. Jonuškaitės knygą „Eksperimentas“, kurioje pateikiami autorės interviu su rašytoją sužavėjusiais ir jos gyvenimui stiprų dvasinį postūmį davusiais menininkais, kūrybininkais, dvasininkais. Kai kurie jų nėra labai žinomi, tačiau moteris jų nedrįsta vadinti provincijos menininkais, nes provincija, jos nuomone, nepriklauso nuo žmogaus gyvenamosios vietos. Autorei papasakojus apie šią knygą jos neskaičiusieji renginio dalyviai tiesiog užsidegė noru būtinai perskaityti. Rašytoja mielai atsakė į ignaliniečių klausimus. Reikia pasakyti, kad jos šneka liejasi taip pat srauniai, plačiai kaip ir rašytiniai tekstai, todėl klausytis buvo vienas malonumas.
Štai taip prasidėjo naujo projekto veiklos, kurios turėtų įtraukti ir daugiau literatūros ir meno mylėtojų. Na o kitas „Mano dienoraščio puslapių“ renginys planuojamas liepos 29 dieną. Bibliotekoje lankysis poetas Valdas Daškevičius.
Lina Kovalevskienė, Ignalinos rajono savivaldybė
