Remiantis birželio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybėje pristatyta „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamąja Lietuvos savivaldybių analize, Panevėžio apskritis – atsigaunantis pramonės centras su rimtais persitvarkymo, nedarbo ir emigracijos iššūkiais.
Panevėžio apskrityje veikia trys specialiosios ekonominės zonos ir du mokslų bei technologijų parkai, tačiau remiantis šeštą kartą atlikta lyginamąją Lietuvos savivaldybių analize, kol kas tai neatneša tiek vertės vietos gyventojams, kiek galėtų.
Panevėžio apskritis sukuria beveik 7 proc. šalies eksporto vertės ir pagal šį rodiklį yra penktoji šalyje. Pagrindiniai eksporto produktai – pieno gaminiai, javai ir jų produktai, baldai. Aplinkiniai Panevėžio regionai puoselėja maisto pramonės (duonos, pieno, grūdų, mėsos) ir tekstilės tradicijas. Pagal žemės ūkio produkcijos vertę Panevėžio apskritis užima trečią vietą po Kauno ir Šiaulių.
„Panevėžio apskrityje per pastarąjį dešimtmetį mažėja pramonėje ir žemės ūkyje sukuriama vertė, didėja statybų sektoriaus vaidmuo, kuriam 2004 m. teko 7,4 proc. sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės, o 2014 m. – jau 9,5 procento. Tikėtina, kad tam didžiausią įtaką daro vienos stipriausių statybos bendrovių šalyje „Panevėžio statybos trestas“ ir „Panevėžio keliai“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Panevėžyje per metus šiek tiek sumažėjo tiesioginių investicijų ir pagal jų dydį, tenkantį vienam gyventojui, savivaldybė iš 8 atsidūrė 10 vietoje. Vienam gyventojui Panevėžyje atitenka 2486 eurai tiesioginių investicijų. Rokiškio rajone tiesioginių užsienio investicijų dalis, tenkanti vienam gyventojui, padidėjo labiausiai apskrityje. Tuo tarpu kitose apskrities savivaldybėse tiesioginės investicijos taip pat augo, nors jos ir išsidėsto antroje 60 šalies savivaldybių sąrašo pusėje.
Nors nedarbas šiek tiek mažėjo visose apskrities savivaldybėse, vis dėlto tai išlieka opia regiono problema. Trys apskrities savivaldybės patenka tarp 15 Lietuvos savivaldybių, kuriose nedarbas yra didžiausias šalyje. Labiausiai regione darbo stinga Pasvalio, Kupiškio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse. Didžiausias nedarbas apskrityje stebimas Pasvalyje, tačiau vidutinis darbo užmokestis čia per daug neatsilieka nuo kitų apskrities savivaldybių. Nedarbo labiausiai kamuojamos apskrities savivaldybės – Kupiškis, Rokiškis, Pasvalys – aktyviausiai ieško savarankiško apsirūpinimo pajamomis galimybių. Verslo liudijimų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, čia yra didesnė, nei kitose rajoninėse apskrities savivaldybėse.
Atlyginimai augo visoje Panevėžio apskrityje: apskrities centre vidutinis darbo užmokestis per trejus metus išaugo penktadaliu ir pranoko vidutinį šalies darbo užmokesčio augimą. Vidutinis panevėžiečių atlyginimas – 564 eurai – yra aštuntas šalyje.
Pagal atlyginimus iš rajoninių apskrities savivaldybių teigiamai išsiskiria Rokiškis – apie 90 eurų nuo šalies vidurkio atsiliekantis vidutinis atlyginimas savivaldybę kilsteli į 27 šalies savivaldybių sąrašo vietą. Kitos regiono savivaldybės, nepaisant augusio atlyginimo, pagal vidutinį darbo užmokesčio dydį išsidėsto antroje 60 Lietuvos savivaldybių sąrašo pusėje. Mažiausias vidutinis darbo užmokestis Panevėžio apskrityje buvo mokamas Kupiškyje – 452 eurai per mėnesį. Tai yra šeštas mažiausias atlygis šalyje.
Bemaž visose Panevėžio apskrities savivaldybėse mokama vidutinė pensija patenka į pirmą 60 šalies savivaldybių sąrašo pusę, o Panevėžyje 269 eurų vidutinė pensija yra šeštoje vietoje. Daugiau mokama tik Neringoje, Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje ir Kaune. Kaip ir atlyginimais, pensijomis išsiskiria Kupiškio r. savivaldybė, kurioje vidutinė pensija yra 237 eurai per mėnesį.
Iš 10 šalies savivaldybių, į kurias tarptautiniai imigrantai atvyksta rečiausiai, net 4 yra iš Panevėžio apskrities: Panevėžys, Pasvalio, Rokiškio ir Biržų rajonų savivaldybės. Skaičiuojama, kad į šiuos regionus praėjusiais metais atvyko maždaug po 5 imigrantus, tenkančius 1000-iui gyventojų. Panevėžyje pastaruosius trejus metus nuosekliai mažėjęs emigrantų skaičius, pernai išaugo trečdaliu, o Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų gyventojų skaičius per metus sumažėjo labiausiai apskrityje. „Guodžiantis faktas galėtų būti tai, kad pastarųjų savivaldybių rezidentai dažniau gyvenimo pokyčiams renkasi kitą savivaldybę nei kitą šalį“, – vertina O. Bložienė.
Apibendrinant, Panevėžio apskritis turėtų išnaudoti itin palankią geografinę padėtį: regionas vienodai nutolęs nuo Vilniaus ir Rygos, per jį driekiasi magistralė Via Baltica, netoli Daugpilis, o tai sukuria palankias galimybes vystyti logistikos paslaugas. Pagrindinis regiono iššūkis – kova su nedarbu ir didesnio tiesioginių užsienio investicijų srauto pritraukimas bei palaikymas, nes tai labai svarbu plėtojant veiklą inovacijų srityje.
Investicijos atneša ne tik finansinių įplaukų, bet ir pažangą, galimybę integruotis į stambesnes, globalesnes gamybos grandines, taip pat sukuria galimybes modernizuoti tradicines ūkio šakas ir žengti į naujas rinkas, pavyzdžiui, į maisto pramonę.
Parengė Ryšių su visuomene skyrius
