Prieš mėnesį Utenos „Juventus“ įvykdė vienas pirmųjų permainų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“, pakoreguodama priekinę liniją. Taip į Uteną atvyko 29-erių Emmanuelis Nzekwesi.
Patyręs olandas per šešerius savo profesionalo metus jau buvo pakeitęs 7 komandas, o Utenoje iškart ėmė iniciatyvą į savo rankas, prisistatęs 22 taškų pasirodymu.
Kol kas LKL, kurią remia „Betsson“, jo skaičiai per 22 minutes siekia 13,4 taško, 5,8 atkovoto kamuolio ir 14,8 naudingumo balo.
„Pirmas mėnuo praėjo gerai, spėjau prie visko prisitaikyti, tiek treniruočių, tiek rungtynių, tiek gyvenimo. Dabar reikia laiko, kad vis labiau priprastume vieni prie kitų ir sistemos“, – sako E.Nzekwesi.
Aukštaūgis pripažįsta, kad kol kas „Juventus“ netenkina rezultatai ir vos 3 pergalės sąskaitoje. Susikaupimas visų rungtynių metu – to labiausiai trūksta ekipai, sako olandas.
Dabar uteniškių kelyje – iš duobės kilti siekianti Kėdainių „Nevėžio-Paskolų klubo“ komanda. Rungtynės Kėdainiuose vyks šiandien, nuo 19 valandos. Jas stebėkite per BTV ir „Telia Play“.
O prieš tai LKL.lt – pokalbis su E.Nzekwesi apie artimą ryšį su šeima, įvairią patirtį karjeroje ir mėgavimąsi Utena.
– Esate gyvenęs įvairiose vietose, dabar gyvenate nedideliame mieste, ar labiau mėgstame jaukesnes vietas, ar didmiesčius?
– Man patinka Utena, šeimai tai gera vieta, o šeima yra su manimi. Visi mėgaujasi. Tai ne pirmas kartas, kai žaidžiu nedideliame mieste, tad manau, kad tai gera vieta išlikti susifokusavusiu į darbą.
– Ar aktyvūs Utenos sirgaliai pasitiko jus šiltai?
– Tikrai taip. Absoliučiai visi man yra malonūs.
– Kartu su jumis čia atvyko ne tik žmona ir atžalos, bet ir brolis, kuris yra aktyvus socialiniuose tinkluose. Kuris jūsų yra didesnė žvaigždė Utenoje?
– Absoliučiai mano brolis (Juokiasi). Jis dabar po ryškiausia šviesa. Jis ir mano žmona daro nemažai vaizdo turinio, stengiasi pažinti Lietuvą ir mėgaujasi tuo. Sezonas ilgas, tad man smagu, kad jie stengiasi iš to pasiimti kuo daugiau pozityvo.
– Iš to, kad čia atvykęs yra ir jūsų brolis, sprendžiu, kad esate visiškai šeimos žmogus.
– Taip, visada stengiuosi leisti laisvą laiką su žmona, vaikais, broliu, kai tik sezono metu yra proga, stengiuosi Nyderlanduose aplankyti savo mamą. Turime tikrai artimą ryšį, kurį vertinu.
– Teko skaityti jūsų istoriją, kad krepšinį žaisti pradėjote vos 2-ejų. Kaip užgimė ši meilė?
– Manau, kad ta meilė yra įgimta – Dievo dovana. Talentas, aistra krepšiniui man yra duoti Dievo. Kaip ir daug dalykų aplink, kurie mane supa už aikštelės ribų.
– Jūsų nuomone, krepšininko karjerai daugiau įtakos turi talentas ar įdėtas darbas?
– Manau, kad tai yra kombinacija: gali turėti talentą, bet jei to tinkamai nenaudosi – iššvaistysi jį. Kasmet mokausi vis labiau, stengiuosi tobulėti ir įdėti darbo.
– Jaunas išvykote į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) mokytis mokykloje, o vėliau – studijuoti. Kaip atrodė ši patirtis?
– Tikrai labai gera patirtis. Buvau laimingas, kad nemažą laiko dalį turėjau šalia šeimą, sutikau ten daug gerų žmonių ir šio laiko nekeisčiau į nieką. Manau, kad europiečiams tai labai gera patirtis, kurią rekomenduočiau.
– Žaisdamas pirmą profesionalo sezoną Leidene, tapote vietinės lygos čempionu, MVP, rezultatyviausiu ir geriausiu naujoku. Kaip jaučiasi jaunas žaidėjas, skindamas asmeninius apdovanojimus?
– Tai buvo nuostabūs metai. Buvo koronaviruso laikas, tačiau buvau laimingas, žaisdamas namie, turėjome gerą sezoną ir laimėjome čempionatą. Mano asmeniniai apdovanojimai yra antrame plane, svarbiausia, kad laimėjome kaip komanda ir sutikau ten daug gerų žmonių.
– Kaip atrodė rinka po to sezono? Tada vykote į Belgiją, po to – Prancūziją. Bet ar sužaidęs MVP sezoną jautėtės pakankamai įvertintas?
– Mano nuomone, Nyderlandų lyga yra gera vieta naujokams semtis patirties. Po to vykau į minėtas šalis ir manau, kad tokia seka man buvo gera, siekiant patirties ir pasitikėjimo savimi. Manau, kad viskas susiklostė gerai, mano žmona galėjo pamatyti, iš kur esu kilęs, pažino šalį, kurioje augau. Gal kažkam atrodytų, kad galėjau pradėti aukštesniame lygyje, tačiau viskas yra proceso dalis.
– 2021 m. vykote į NBA vasaros lygą. Ar tikėjotės pasiūlymo debiutuoti NBA?
– Po universiteto visada tikiesi šanso NBA, taip jau yra. Tuo metu, kaip minėjau, buvo koronavirusas, vykau į Nyderlandus, nežinau, kaip viskas būtų susiklostę kitu atveju. Tačiau po metų Europoje bandžiau save vasaros lygoje ir ta patirtis man išėjo į naudą.
– Savo karjeroje žaidęs taip pat esate Izraelyje, Lenkijoje, Rumunijoje. Kokius didžiausius iššūkius per šiuos metus esate sutikęs?
– Manau, kad esu sukaupęs nemažai patirties, kuri yra unikali kiekvienoje šalyje. Gali pažinti vis kitas vietas, kitus žmones, mano gyvenimas buvo toks, kad niekur neužsibuvau po 2 metus – visur tik po sezoną ar mažiau. Bet ieškojau sau geresnės vietos, dėl to taip nutiko. Izraelyje man reikėjo prisitaikyti prie stiliaus, be to, tuo metu vyko karas, buvau be šeimos. Tada vykau į Lenkiją, kur buvo geras laikas.
– Kurios lygos krepšinio stilius jums tiko labiausiai?
– Rumunijoje man patiko tai, kad buvo daug patyrusių vyresnių žaidėjų, kuriems 33–37 metų. Jie buvo apsupti jaunimo, tad buvo gera kombinacija. Daug galėjau išmokti iš šių vyrukų, be to, gerai jaučiausi ir šalia tų trenerių, o dar patekome ir į finalą. Dabar Utenoje irgi mėgaujuosi: turime gerą štabą, gerus vyrukus, tik reikia pergalių ir viskas bus gerai.
– Koks iššūkis yra atvykti į komandą jau sezono eigoje?
– Nepasakyčiau, kad tai iššūkis, bet reikia laiko, kad priprastumei prie kiekvieno žaidėjo stiliaus. Taip pat – komandinio stiliaus ir lygos. Juk tam žaidi pasirengimo mačus, kad susipažintumei su viskuo. Bet stengiuosi priprasti.
– 3 pergalės LKL, kurią remia „Betsson“, akivaizdu, kad nėra geriausias rezultatas, kurio tikėjotės. Ko kol kas trūksta „Juventus“ ekipai?
– Turėjome traumų, bet mums svarbiausia, kad išliktume koncentruoti visas rungtynes. Nes būna, kad pirmaujame, tačiau neišlaikome to iki galo.
– Nuo pirmos dienos tapote svarbiu komandos žaidėju. Ko jūsų prašo treneris?
– Būti agresyviu, vokaliu, padėti žaidėjams, kurie yra naujokai Europoje, įnešti energijos.
– Jums – 29-eri, žaidėjams tai jau beveik piko metas. Kur pats matote savo lubas?
– Laikas bėga, atrodo, tik buvau naujokas (Juokiasi). Manau, kad reikia mėgautis dabartimi, atiduoti visą save aikštelėje kaskart, kai į ją eini, ir neužkrauti ant savęs per daug spaudimo. Nes tai nesitęs visą gyvenimą, reikia būti dėkingu.
– Ar turite asmeninį tikslą debiutuoti kažkokioje pajėgioje lygoje?
– Kol kas ne, galvoju apie šį sezoną ir einu žingsnis po žingsnio.
– Ko jums labiausiai stinga kaip žaidėjui, ką norėtumėte pagerinti?
– Sunku pasakyti (Šypsosi). Sakyčiau, kad norėčiau ištobulinti savo lyderystę, labiau padėti žaidėjams, kai jie stringa, daryti gerą darbą ir už aikštelės. O aikštelėje galiu besti pirštu į dalykus, tačiau paminėsiu svarbiausią – noriu kuo labiau prisidėti prie komandos pergalių. Gali daryti daug individualių dalykų, bet jei tai nepadės laimėti, tai nieko nereikš.
– Praeitą savaitę kovėtės su Kauno „Žalgiriu“. Jo sudėtyje yra Kaodirichi Akobundu-Ehiogu. Kaip manote, kurio iš jūsų pavardę lietuviams sekasi tarti sunkiau?
– (Juokiasi) Ištarti nėra lengva, bet man nėra problemos dėl maniškės, svarbiausia, kad žmonės stengiasi.
– Šeštadienį – rungtynės su lygos autsaidere Kėdainių komanda. Kas yra svarbiausia kaunantis prieš šią ekipą?
– Svarbiausia likti koncentruotiems, nes tai – lyga, kurioje tikrai visi gali įveikti visus. Reikės neprarasti koncentracijos, jei norime laimėti.
