Kasdien policijos suvestinėse skelbiama apie nuo sukčių nukentėjusius žmones, praradusius dideles pinigų sumas. Todėl primename: sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasiekti žmones ir išvilioti jų pinigus. Jie skambina, siunčia žinutes ir el. laiškus, kuria netikras interneto svetaines, parduotuves ar nuomos skelbimus.
Sukčiai gali apsimesti banko, policijos, valstybės įstaigos ar kitos patikimos organizacijos darbuotojais. Kartais jie žino ir tikrus žmogaus duomenis, tačiau tai dar nereiškia, kad skambutis ar siunčiama nuoroda yra patikimi.
Dažnai sukčiai stengiasi sukelti baimę ir skubą: praneša apie tariamą pavojų banko sąskaitai, ragina patvirtinti mokėjimą, atskleisti prisijungimo kodus ar perduoti pinigus „patikrinimui“.
Kitu atveju vilioja itin maža prekės kaina, skubiu pasiūlymu ar patraukliu apgyvendinimo skelbimu. Jei prašoma veikti čia ir dabar, mokėti neįprastu būdu ar tęsti pokalbį kitoje programėlėje – sustokite ir pasitikrinkite.
Niekam neatskleiskite savo PIN kodų, interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų.
Nepatvirtinkite mokėjimo, kurio patys nepradėjote. Kilus įtarimui, nutraukite pokalbį ir patys susisiekite su banku ar įstaiga oficialiais kontaktais.
Prie interneto svetainių junkitės per anksčiau patikrintą adresą arba oficialią programėlę, o ne per netikėtai gautą nuorodą ar paieškos rezultatą.
Prieš pirkdami pasidomėkite pardavėju – tiek privačiu asmeniu, tiek elektronine parduotuve. Patikrinkite skelbimo sąlygas, atsiliepimus ir pardavėjo duomenis. Apie įtartinus socialinių tinklų puslapius galima pasidomėti ir kitų gyventojų patirtimi viešose sukčiavimo prevencijos grupėse.
Sukčiai nesirenka vienos amžiaus ar socialinės grupės – jų taikiniu gali tapti bet kuris žmogus. Jie naudojasi pasitikėjimu, nerimu ar noru nepraleisti gero pasiūlymo. Sukčiavimo atvejų ištyrimas taip pat nevienodas: vienus atvejus išaiškinti paprasčiau, kitus – sudėtingiau, ypač kai įtariamieji yra užsienyje ir tyrimui reikia bendradarbiauti su kitų šalių teisėsauga. Panevėžio apskrityje išaiškinama apie 50–60 proc. sukčiavimo atvejų. Tačiau dėl nedidelių prarastų sumų dalis žmonių į policiją nesikreipia.
Kviečiama būti budrius ir kalbėtis su artimaisiais apie sukčiavimo būdus.
Jeigu atskleidėte duomenis ar atlikote įtartiną pavedimą, nedelskite: kreipkitės į banką, praneškite policijai, o skubios pagalbos atveju skambinkite 112.
Prieš spausdami, mokėdami ar atskleisdami duomenis – sustokite ir pasitikrinkite.
