Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) pilietinio ugdymo projektas „Į(si)kvėpk Lietuvos. Pilietiškumo istorijos“ tęsiasi – nuo šiandien jo veiklos persikelia į Vilniaus rajono mokyklas. Pavasarį Visagine prasidėjusi iniciatyva pasieks Juodšilių ir Paberžės moksleivius: remiantis Lietuvos istorijos pavyzdžiais, 6–7 klasių mokiniai bus kviečiami tyrinėti, ką reiškia būti pilietiškam šiandien. Lapkritį projekto dalyviai savo pažintį su pilietiškumo istorijomis pratęs Vilniuje – LNM padaliniuose Pilininko name ir Signatarų namuose bei Krašto apsaugos ministerijoje.
Pilietiškumo pamokos grįžta į mokyklas
Projektas „Į(si)kvėpk Lietuvos. Pilietiškumo istorijos“ pradėtas siekiant aktualiai ir jaunimui suprantamai kalbėti apie pilietiškumą, bendruomeniškumą, tapatybę ir žmogaus vaidmenį visuomenėje. Edukaciniuose projekto užsiėmimuose jau dalyvavo 350 mokinių iš Visagino mokyklų.
Kaip ir pavasarį vykusiose veiklose, Vilniaus rajono mokiniai bus kviečiami ne tik klausytis istorinių pasakojimų, bet ir diskutuoti, kelti klausimus bei ieškoti sąsajų tarp istorinių įvykių ir šiandienos, pasakoja projekto koordinatorė Augustė Brijūnaitė.
„Projekto centre – klausimas, kaip pilietiškumas atsiskleidžia mūsų kasdienybėje. Kalbėsime apie gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, veikti bendruomenėje ir prisiimti atsakomybę. Šias temas atveriame per konkrečius Lietuvos istorijos pavyzdžius: Nukentėjusių dėl karo šelpti draugijos veiklą, pirmąją lietuvių dailės parodą, Baltijos kelią bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Kiekviena iš šių istorijų parodo vis kitą pilietiškumo veidą – solidarumą, kūrybiškumą, drąsą, gebėjimą susitelkti ir rūpintis kitais“, – sako A. Brijūnaitė.
Spalio 13 ir 15 d. projekto komanda aplankys keturias Vilniaus rajono mokyklas: Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos, „Šilo“, Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijas. Antrajame projekto etape mokinių laukia įtraukios pamokos ne tik su LNM edukatorių komanda, bet ir diskusijos su lektoriumi, Vilniaus universiteto sociologu ir istoriku Tomašu Božerockiu.
Lektorius sako, jog prie projekto nusprendė prisidėti dėl progos su jaunais žmonėmis kalbėti apie pilietiškumą: anot jo, tai ypač svarbu, nes būtent jaunimas kuria valstybės ateitį.
„Pilietiškumas nėra vien dalyvavimas rinkimuose – nors tai neabejotinai svarbu. Manau, kad pilietiškumas reiškia nebūti abejingam tam, kas vyksta aplink mus, turėti drąsos sakyti tiesą, padėti šalia esančiam žmogui, kai jam tos pagalbos reikia, ir nebijoti pasipriešinti netiesai ar smurtui. Tai – bendras geresnio rytojaus kūrimas.
Be to, pilietiškumo stiprybė – galimybė vienyti skirtingos tautinės, kultūrinės ar kitokios tapatybės žmones, gyvenančius vienoje šalyje. Mus jungia bendras rūpestis savo valstybe, atsakomybė už ją ir siekis kartu kurti jos gerovę. Labiausiai norėčiau, kad jauni žmonės išsineštų paprastą, bet svarbią mintį: mes esame reikalingi savo šaliai, todėl mums turi rūpėti, kokia ji bus ir kokioje visuomenėje gyvensime“, – teigia T. Božerockis.
Lietuvos istorija, padedanti veikti šiandien
Lapkritį Vilniaus rajono mokiniai taip pat lankysis Vilniuje, LNM padaliniuose – Pilininko name ir Signatarų namuose – kur istorines temas nagrinės per autentiškus eksponatus ir patyrimines edukacines veiklas. Dienos programą papildys apsilankymas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijoje, kur moksleiviai taip pat tyrinės šiuolaikinę pilietiškumo sampratą.
LNM generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Milda Gembickienė, pristatydama projektą jo pradžioje, pabrėžė, kad muziejaus vaidmuo šiandien neapsiriboja praeities pasakojimu.
„Muziejaus misija šiandien – ne tik pasakoti apie praeitį, bet ir padėti jaunam žmogui suprasti, ką istorija reiškia jo paties gyvenime. Per istorinę atmintį galime stiprinti savimonę, skatinti gebėjimą mąstyti savarankiškai, kritiškai vertinti informaciją ir atsakingai priimti sprendimus.
Mums svarbu, kad jaunuoliai pamatytų: pilietiškumas nėra abstrakti sąvoka – jis atsiskleidžia kasdieniuose pasirinkimuose, santykyje su bendruomene ir suvokime, kad kiekvieno žmogaus balsas bei veiksmai gali turėti reikšmės. Jei pasibaigus projektui mokinys išeis ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su jausmu, kad pats gali aktyviai prisidėti prie savo bendruomenės ir valstybės kūrimo, būsime pasiekę svarbiausią tikslą“, – sako M. Gembickienė.
Pasak A. Brijūnaitės, vienas svarbiausių projekto siekių – padėti jaunam žmogui atrasti ryšį su istorinėmis patirtimis.
„Tai gyvas, įtraukus ir jau praktikoje pasiteisinęs projektas, padedantis jaunimui geriau suprasti, ką reiškia būti pilietišku šiandien. Projekte jau sudalyvavo daugiau kaip 350 mokinių, o jų įsitraukimas ir susidomėjimas rodo, kad toks formatas yra aktualus ir reikalingas. Projektas ne tik suteikia istorinių žinių, bet ir skatina jaunus žmones kelti klausimus, diskutuoti, susieti istorines patirtis su šiandiena ir geriau suvokti savo pačių vaidmenį visuomenėje. Matydami projekto prasmę ir mokinių įsitraukimą, kitais metais planuojame jį tęsti Šalčininkuose ir Visagine“, – sako ji.
