Panevėžyje nuosprendį išgirdo 20-metis telefoninių sukčių bendrininkas. Jaunuolis su svetimomis mokėjimo kortelėmis bankomatuose Latvijoje išgrynino apgaule įgytus beveik 88 tūkst. eurų, bet Lietuvos teisėsaugos pareigūnų buvo nustatytas ir sulaikytas.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius.
Vienos Lietuvoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (UAB) buhalterė telefoninių sukčių taikiniu tapo 2024 metų spalį. Panevėžietei į tarnybinį telefoną pirmiausia paskambinęs rusiškai kalbantis „Google“ atstovu prisistatęs vyras pranešė apie jos telefone esančius virusus ir įtikino įsidiegti kelias pokalbių programėles. Po to jai ėmė skambinti banko darbuotoja bei policijos pareigūnu prisistatę asmenys, kurie moterį įtikino, kad vykdomas tarptautinis teisėsaugos tyrimas ir išviliojo dviejų jos darbovietės banko sąskaitų bei jos asmeninės sąskaitos elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kurių reikia finansinėms operacijoms inicijuoti.
Tą pačią dieną iš minėtos bendrovės sąskaitos į privataus asmens sąskaitą buvo pervesta beveik 20 tūkst. eurų, o po kelių dienų į kito asmens sąskaitas – dar beveik 55 tūkst. eurų. Iš viso telefoniniai sukčiai iš bendrovės sąskaitų pasisavino 74 tūkst. 939 eurus.
Pasinaudoję apgautos moters duomenimis, nusikaltėliai jos vardu iš banko paėmė 5 tūkst. eurų paskolą ir šiuos pinigus bei jos sąskaitoje buvusias lėšas, iš viso 12 tūkst. 700 eurų, pasisavino. Tai padaryti jiems nebuvo sunku, nes panevėžietė sukčių pasamdytam taksistui (nežinojusiam, kad vykdomas nusikaltimas), perdavė savo banko mokėjimo kortelę. Vyras siuntinį nugabeno į Rygą ir atidavė nurodytoje vietoje laukusiam jaunuoliui.
Tariami banko atstovai ir policijos pareigūnai buhalterei žadėjo, kad pinigai į sąskaitas bus greitai sugrąžinti. Tik tada, kai pinigai į sąskaitas atgal nebuvo pervesti, o sukčiai į jos skambučius nebeatsiliepė, panevėžietė suprato tapusi apgaulės auka ir kreipėsi į policiją.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad telefoniniai sukčiai apgaule įgijo dar dviem Panevėžio ir Jonavos rajonų gyventojams priklausančias banko mokėjimo korteles bei elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais pasinaudojus iš bendrovės ir buhalterės sąskaitų buvo pervesti, o vėliau Rygoje bankomatuose išgryninti pinigai. Abiem atvejais bankų darbuotojais prisistatę rusiškai kalbantys asmenys įtikino vyrus perduoti savo banko mokėjimo korteles atvykusiems kurjeriams. Vienas šių vyrų prieš kelis mėnesius jau buvo nukentėjęs nuo investavimą internetu siūliusių sukčių ir netekęs apie 12 tūkst. eurų.
Atliekantys tyrimą Panevėžio AVPK pareigūnai po intensyvių paieškų nustatė įtariamąjį, kuris Rygos bankomatuose išgrynino pinigus. Paaiškėjo, kad tai – Ukrainos pilietis O. Y. Buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Įtariamasis pernai rugsėjį buvo sulaikytas Ispanijoje ir perduotas Lietuvai.
O. Y. buvo pateikti kaltinimai pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ir jos panaudojimo.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai šių metų rugsėjo 18 dieną O. Y. pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir skyrė jam subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis taip pat privalės atlyginti bendrovei, jos buhalterei bei paskolą suteikusiam bankui padarytą turtinę žalą bei ekstradicijos į Lietuvą išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
